Meningitas – tai infekcija, sukelianti galvos ir nugaros smegenis apsaugančių dangalų (meningų) uždegimą. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, liga kartais praeina savaime per kelias savaites, tačiau kitais atvejais gali būti labai pavojinga ir kelti grėsmę gyvybei.
Meningito priežastys
Meningitą sukelia įvairūs mikroorganizmai, iš kurių bakterijos yra vienas pagrindinių kaltininkų. Dažniausiai pasitaikantis bakterinis meningitas išsivysto dėl Streptococcus pneumoniae, kurie taip pat sukelia plaučių uždegimą, vidurinės ausies ar sinusų infekcijas.
Kiti bakteriniai sukėlėjai – Neisseria meningitidis ir retkarčiais Staphylococcus aureus. Listeria bakterijos, aptinkamos kai kuriuose mėsos ir sūrio produktuose, ypatingai pavojingos vyresnio amžiaus asmenims ir nėščiosioms. Iki įprastinio Hib skiepijimo vaikams, dažniausia meningito priežastimi būdavo Haemophilus influenzae b tipo bakterija.
Meningokokinis meningitas, kurį sukelia Neisseria meningitidis, ypač lengvai plinta tarp žmonių – dažnos protrūkio vietos yra gyvenamieji bendrabučiai ar kitos uždaros bendruomenės.
Meningito rūšys ir simptomai
Pagal sukėlėją išskiriami trys pagrindiniai meningito tipai:
- virusinis meningitas,
- grybelinis meningitas,
- bakterinis meningitas.
Nepriklausomai nuo kilmės, pradžia dažnai būna panaši:
- staiga pakilusi kūno temperatūra,
- skausmingai sustingęs kaklas,
- galvos skausmas.
Virusinis meningitas
Virusai dažniausiai lemia meningito atvejus. Dažniausi kaltininkai yra enterovirusai, tačiau liga gali vystytis ir dėl kitų virusų, tokių kaip herpes simplex ar Vakarų Nilo virusas. Paprastai tokia infekcija praeina nesunkia forma ir gali išnykti be specifinio gydymo.
Nors dažniausiai specifinis gydymas nebūtinas, kai kurioms grupėms – kūdikiams, naujagimiams, vyresnio amžiaus asmenims ar silpną imunitetą turintiems žmonėms – gali prireikti stacionarinės priežiūros ir papildomos pagalbos.
Grybelinis meningitas
Grybelinės kilmės meningitas pasaulyje pasitaiko gana retai, o labiausiai rizikuoja žmonės, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą. Didžiausia rizika tenka sergantiesiems vėžiu ar virusu, mažinančiu atsparumą infekcijoms.
Dažniausiai būna užsikrečiama grybeliais iš aplinkos – pavyzdžiui, Cryptococcus grybeliai randami paukščių išmatose, o Histoplasma galima aptikti šikšnosparnių ar paukščių tūptynėse. Gydymas paprastai atliekamas stacionare, taikant specialius priešgrybelinius vaistus, leidžiamus į veną. Priklausomai nuo imuniteto silpnėjimo, po ligoninės dar gali tekti ilgai vartoti palaikomąjį gydymą.
Bakterinis meningitas
Bakterijas į galvos smegenų dangalus dažniausiai atneša kraujo srovė, tačiau pavojingos gali būti ir išplitusios ausų ar nosies ančių infekcijos. Bakterinis meningitas yra ūmi medicininė situacija, reikalaujanti skubaus ir efektyvaus gydymo.
Infekcijai užsitęsus, pavojus gyvybei sparčiai didėja, todėl labai svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją. Gydymas dažniausiai vyksta ligoninėje, skiriant tinkamus antibiotikus. Jei pagalba suteikiama laiku, ligos baigtis dažniausiai būna gera.
Ką daryti pastebėjus simptomus?
Pajutus naujai atsiradusį stiprų galvos skausmą, karščiavimą ar kaklo sustingimą, svarbu kuo skubiau pasitarti su gydytoju – tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir išsiaiškinti ligos priežastį.
Jei buvote artimai kontaktavę su žmogumi, kuriam patvirtintas meningitas, taip pat verta įspėti medikus. Bakterinės infekcijos atvejais laiku pradėtas gydymas gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ir išgelbėti gyvybę.
