Viena dažniausių problemų onkologinių ligų metu – staigus ir neplanuotas svorio kritimas. Šis pokytis dažnai tampa pirmuoju matomu vėžio ženklu, o net trečdalis ar net didesnė dalis sergančiųjų pastebi, kad svoris krenta be aiškios priežasties.
Kas lemia netikėtą svorio mažėjimą
Svorio kritimui įtakos gali turėti ne tik pati liga, bet ir organizme vykstantys medžiagų apykaitos pokyčiai. Daugeliui onkologinių pacientų būdinga ne tik riebalų, bet ir raumenų netektis. Speciali šiai būklei taikoma sąvoka – kacheksija. Ji išsivysto dėl sutrikusio organizmo gebėjimo pasisavinti ir naudoti energiją.
Taip pat svorio mažėjimą gali lemti tam tikros vėžio rūšys, pavyzdžiui, kasos, stemplės, skrandžio, plaučių arba galvos ir kaklo navikai. Šių organų vėžys neretai iššaukia akivaizdų svorio kritimą dar iki diagnozės nustatymo.
Netradicinės svorio kritimo priežastys
Nors vėžys dažnai siejamas su neplanuotu svorio mažėjimu, svarbu žinoti, kad tokiai būklei įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Dažnos priežastys yra:
- stiprus emocinis stresas (pavyzdžiui, po išsiskyrimo ar netekties),
- valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija,
- skydliaukės veiklos sutrikimai,
- organizmo infekcijos (tuberkuliozė, gastroenteritas, ŽIV/AIDS),
- depresija,
- skrandžio ar žarnyno opos,
- nepakankama mityba.
Kada verta sunerimti dėl svorio kritimo
Kai svoris pradeda kristi sparčiai ir šio proceso neįmanoma paaiškinti kasdieniais įpročiais ar mityba, vertėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai įspėjamasis ženklas yra daugiau nei 5 proc. viso kūno svorio sumažėjimas per metus, kai žmogus tam nesistengia, arba netekus daugiau nei 1,5 kg per savaitę. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 72 kg, 5 proc. sumažėjimas sudarytų maždaug 3,6 kg.
Kai kurių navikų atveju net 80 proc. sergančiųjų praranda ženklią dalį svorio iki diagnozės, ypač jei tai kasos, stemplės ar skrandžio navikai. Plaučių vėžio atveju svorio kritimą neretai pastebi apie 60 proc. pacientų.
Vėžio gydymo poveikis svoriui
Neplanuotą svorio mažėjimą dar gali paskatinti ir taikomas gydymas. Daugumos chemoterapijos ar spindulinės terapijos šalutinis poveikis apima sumažėjusį apetitą. Kartais valgyti darosi sunku dėl tokių simptomų kaip burnos opos, pykinimas, vėmimas, nuovargis ar prarastas fizinis pajėgumas. Visa tai ilgainiui lemia, kad organizmas negauna pakankamai reikalingų kalorijų ir maisto medžiagų.
Ką galima padaryti mažėjant svoriui
Siekiant pristabdyti per didelį svorio kritimą, gydytojas gali pasiūlyti tam tikrus gydymo metodus. Kai kurie specialistai, atsižvelgdami į situaciją, gali paskirti medikamentus – pavyzdžiui, hormonus arba steroidus. Taip pat galimos ir kitokios priemonės: specialiai onkologiniams pacientams sudarytos mitybos ar fizinio aktyvumo programos.
Jei žmogui sunku nuryti ar kramtyti (dažniausiai dėl burnos, stemplės ar galvos ir kaklo navikų), neretai pasirenkamas maistinių medžiagų lašinimas į veną. Tokia parama tampa būtina tiems, kurių valgymo galimybės smarkiai apribotos.
Patarimai ir išvados
Sparčiai ar be paaiškinamos priežasties krintantis svoris – svarbus signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Tiek pati liga, tiek jos gydymas gali lemti didelį energijos ir kūno masės praradimą, tad svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją ir aptarti, kokių veiksmų galima imtis.
Onkologinės ligos atveju pilnavertė mityba padeda ir sveikti, ir atlaikyti gydymo iššūkius. Jeigu pastebite, kad valgote per mažai arba nepavyksta išlaikyti svorio, kreipkitės į specialistus – jie patars, kaip sustiprinti mitybos racioną ir palaikyti sveikatą gydymo metu.
