Nenormalus niežėjimas gali pasireikšti sergant tam tikromis onkologinėmis ligomis, tačiau neretai ši būklė pasireiškia ir sergant kitomis ligomis ar esant alerginėms reakcijoms.

Kas yra niežulys ir kodėl jis atsiranda?

Niežulys – tai nemalonus, dirginantis pojūtis, dėl kurio nesąmoningai norisi kasytis. Šis simptomas, dar vadinamas pruritu, gali lydėti įvairius sveikatos sutrikimus – nuo paprastų alergijų iki kai kurių vėžio formų ar navikų gydymo.

Santykis tarp vėžio ir niežėjimo

Nors niežulys dažniausiai sukeliamas įprastesnių priežasčių, kai kurių rūšių vėžys taip pat gali sukelti šį simptomą. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kuriems pasireiškė nuolatinis bendras niežėjimas, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis negu tie, kuriems niežėjimas nekėlė problemų. Dažniausiai siejami vėžiai yra:

kraujodaros sistemos navikai, pavyzdžiui, leukemija ir limfoma
tulžies latakų vėžys
kepenų augliai
odos vėžys
tulžies pūslės navikai

Odos vėžį žmonės dažnai pastebi dėl naujai atsiradusios ar pakitusios dėmelės, kuri gali būti ir niežtinti. Limfomos (ypač odos ar T-ląstelių limfoma, Hodžkino liga) dažnai pasireiškia kaip stiprus, nuolatinis niežėjimas, sukeltas medžiagų, kurias išskiria imuninės sistemos ląstelės kovodamos su naviku. Su kitomis limfomos rūšimis šis simptomas pasitaiko rečiau.

Susiję įrašai

Policitemija vera – lėtai progresuojantis kraujo vėžys – dažnam ligoniui sukelia niežulį, kuris sustiprėja po vonios ar karšto dušo.

Sergantieji kasos vėžiu kartais taip pat skundžiasi niežėjimu, kuris neretai atsiranda dėl naviko užspausto tulžies latako. Tulžies cheminės medžiagos patenka į odą ir sukelia niežulį.

Kokios vėžio gydymo priemonės gali sukelti niežėjimą?

Niežėjimas gali būti vienas iš šalutinių tam tikrų vaistų ar terapijos poveikių. Terapijos, kurios siejamos su šiuo simptomu, apima:

chemoterapiją
spindulinę terapiją
imunoterapinius vaistus, pavyzdžiui, inteferonus, interleukiną-2
biologinius vaistus, tokius kaip bortezomibas, brentuksimabas
imunoglobulinus, tarp jų rituksimabas

Niežulį gali sukelti ir hormoninė terapija, dažnai naudojama sergant krūties vėžiu. Tam tikri hormoninius receptorius veikiantys vaistai, tokie kaip tamoksifenas, aromatazės inhibitoriai ar raloksifenas, kartais sukelia niežėjimo priepuolius.

Niežulio priežastys, nesusijusios su vėžiu

Labai dažnai pruritas – ne vėžio požymis, o kur kas paprastesnių būklių pasekmė. Priežastys gali būti šios:

alerginės reakcijos
atopinis dermatitas (egzema)
sausa oda
vabzdžių įkandimai

Taip pat ilgalaikį ar stiprėjantį niežėjimą gali sukelti:

cukrinis diabetas
geležies stokos anemija
lėtinės kepenų ar inkstų ligos
aktyviai veikianti skydliaukė
odos infekcijos ar nervų ligos (pvz., juostinė pūslelinė)
tam tikros imuninės sistemos ligos

Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?

Nors dažniausiai niežulys nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Kreipkitės į specialistą, jeigu:

niežėjimas nepraeina ilgiau kaip dvi paras
šlapimas tapo tamsus, panašus į arbatą
oda pagelsta
iki kraujo ar žaizdų kasatės odą
atsirado bėrimas, kuris prastėja naudojant kremus ar tepalus
oda tapo ryškiai raudona, pūslėta ar apsitraukė šašais
iš odos bėga pūliai ar kitos išskyros, sklinda nemalonus kvapas
dėl niežulio negalite išsimiegoti
pajuntate dusulį, išbėrimą dilgėlinės pavidalu ar ištinsta veidas, gerklė

Ką svarbu atsiminti?

Niežulys turi daug galimų priežasčių. Kartais jis susijęs su vėžiu ar jo gydymu, tačiau dažniausiai kaltos gerokai paprastesnės ir lengvai gydomos būklės. Jei sergate onkologine liga ir staiga pradėjote jausti neįprastą niežulį, būtinai pasitarkite su savo gydytoju – tik taip bus įmanoma išsiaiškinti tikrąją priežastį ir pasirinkti tinkamiausią pagalbą.

Jei neturite vėžio diagnozės, tačiau niežėjimas ilgai nepraeina arba tampa nevaldomas, gydytojas padės rasti priežastį ir patars, kaip palengvinti šį nemalonų simptomą.