Netikėtai pasikeitusi išmatų spalva gali sukelti nerimą, ypač jei jos tampa oranžinės. Tačiau dažniausiai toks pokytis nėra pavojingas – jį lemia tam tikri maisto produktai, priedai ar kai kurie vaistai. Vis dėlto, tam tikros spalvos gali byloja apie sveikatos sutrikimus.
Kas lemia oranžinę išmatų spalvą?
Išmatų spalvą iš esmės nulemia tai, ką valgome, ir virškinimo procesai. Įprastos, sveikos išmatos paprastai būna rudos spalvos – tai ženklas, kad virškinimas vyksta normaliai. Tačiau sukritus aplinkybėms jos gali įgauti ryškesnį atspalvį, pavyzdžiui, oranžinį.
Maisto produktai, keičiantys išmatų spalvą
Oranžinės išmatos dažniausiai susijusios su maistu, kurio gausu oranžinės spalvos pigmentų. Svarbiausias iš jų – beta karotenas, priklausantis karotenoidų grupei. Karotenoidai suteikia oranžinę, raudoną arba geltoną spalvą kai kurioms daržovėms, vaisiams ir grūdams.
- Morkos
- Saldi bulvė
- Moliūgai
- Žiemos skvošas
Be to, dirbtiniai maisto dažikliai, įtraukti į įvairius užkandžius ar gėrimus, taip pat gali nudažyti išmatas oranžine spalva. Net beta karoteno papildai, vartojami didesniais kiekiais, dažnai turi tokį patį poveikį.
Virškinimo sutrikimai ir oranžinė spalva
Kartais oranžinės išmatos siejamos su virškinimo trakto pokyčiais ar sutrikimais. Išmatų rudumą įprastai užtikrina tulžies sąveika su fermentais. Tulžis – tai skystis, kurį kepenys išskiria, padėdamos suvirškinti riebalus. Jei žarnynas nepakankamai pasisavina tulžį arba tulžis dėl kokių nors priežasčių žarnyno nepasiekia, išmatos gali tapti šviesiai pilkos, gelsvai pilkos ar net oranžinės.
Tokie pokyčiai gali atsirasti esant virškinimo sutrikimams, stipresniam ar dažnesniam viduriavimui, rimtesnėms kepenų ar tulžies takų ligoms. Kūdikiai kartais patiria oranžines ar pilkšvas išmatas dėl įgimtų tulžies latakų sutrikimų.
Vaistai, galintys pakeisti išmatų spalvą
Tam tikri vaistai taip pat gali nulemti išmatų pakitimus. Pavyzdžiui, kai kurios antibiotikų grupės arba vaistiniai preparatai, turintys aliuminio hidroksido (pavyzdžiui, dalis rūgštingumą mažinančių vaistų), gali laikinai nudažyti išmatas oranžiškai arba šviesiai pilkai.
Kaip elgtis, jei išmatos oranžinės?
Dažniausiai oranžinės išmatos nėra pavojingas reiškinys. Jei tai sutampa su didesniu oranžinių daržovių ar produktų vartojimu, keiskite valgiaraštį ir stebėkite, ar situacija pasikeičia. Perteklinis beta karoteno kiekis žarnyne paprastai turi tik laikiną poveikį, todėl papildomo gydymo neprireikia.
Jei įtariate, kad išmatų pokytį sukėlė vaistai, pasitarkite su gydytoju – kartais galima pasirinkti kitą preparatą, kuris nesukels tokių pokyčių.
Kada verta sunerimti?
Didžiajai daliai žmonių oranžinės išmatos nėra pavojingos. Tačiau jei kartu pasireiškia kiti simptomai, kaip pilvo skausmas, svaigimas, kraujas išmatose ar šlapime, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Taip pat atkreipkite dėmesį į kitas neįprastas išmatų spalvas: juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte, ryškiai raudonos – galimą kraujavimą iš žemiau esančių žarnyno dalių, o baltos ar pilkšvos išmatos kartais susijusios su kepenų veiklos sutrikimais.
Jei išmatos išlieka oranžinės ilgą laiką, arba pastebimas nuolatinis viduriavimas ir jį lydi dehidratacijos požymiai, svarbu pasikonsultuoti su specialistu. Tokie požymiai kartais gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.












