Karščiuojant namuose dažniausiai pakanka poilsio, gausių skysčių ir nereceptinių vaistų. Visgi esant stipriam ar ilgai trunkančiam karščiui gali prireikti medikų pagalbos.
Kas yra karščiavimas?
Karščiavimas, dar vadinamas hipertermija arba padidėjusia kūno temperatūra, reiškia aukštesnę nei įprasta kūno temperatūrą. Dažniausiai tai signalizuoja, kad organizme vyksta kova su infekcija ar kita liga. Kartais temperatūra pakyla po saulės nudegimo ar skiepijimo. Žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą, karščiuoja dažniau nei kiti.
Paprastai karščiavimas būna trumpalaikis ir praeina savaime, tačiau stiprus ar užsitęsęs karštis gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą.
Kaip saugiai sumažinti temperatūrą namuose?
Jei jums ar artimajam pakilo temperatūra, galite imtis šių priemonių:
- Ilsėkitės ir venkite fizinio krūvio.
- Gerkite daug vandens ar kitų skysčių – taip organizmas greičiau atsigaus.
- Norėdami sumažinti temperatūrą, vartokite nereceptinius vaistus, tokius kaip paracetamolis.
- Nesirenkite per šiltai – jei nejaučiate drebulio, nusivilkite papildomus drabužius ar pakrėskite antklodes.
- Būkite namuose, kol temperatūra sugrįš į normą, ir apribokite kontaktą su kitais.
Dažniausiai lengvas ar vidutinis karščiavimas praeina per kelias dienas. Jei temperatūra labai aukšta arba neišnyksta ilgesnį laiką, kreipkitės į gydytoją.
Galimi temperatūros padidėjimo simptomai
Kiekvienas karščiuoja skirtingai, tad skiriasi ir pasireiškiantys simptomai. Dažniausiai karščiuojantis žmogus gali pajusti:
- Silpnumą ar nuovargį
- Galvos svaigimą
- Apmažėjusį apetitą
- Galvos skausmą
- Raumenų skausmus
- Prakaitavimą
- Drebulį
- Pykinimą ar vėmimą
- Bėrimą
Kaip taisyklingai matuoti kūno temperatūrą?
Kūno temperatūra priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir netgi to, kurioje kūno vietoje ji matuojama. Pavyzdžiui, matuojant ausyje, pažastyje ar burnoje, gaunami šiek tiek skirtingi rezultatai.
Vaikams ir kūdikiams dažnai rekomenduojama matuoti temperatūrą tiesiojoje žarnoje – tai laikoma tiksliausia. Kiekvienu atveju verta aptarti su gydytoju, kokį termometrą naudoti. Praneškite gydytojui, jei naudojote nestandartinį matavimo būdą.
Vidutinės temperatūros ribos
- Žemas karščiavimas: 37,3–38,0 °C
- Vidutinis karščiavimas: 38,1–39,0 °C
- Aukštas karščiavimas: 39,1–41 °C
- Hipertermija: virš 41 °C
Vaikų vidutinė kepenų temperatūra – apie 36,4 °C, tačiau ji kinta priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos. Karščiavimu paprastai laikoma temperatūra nuo 38 °C.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Amžius, bendrą savijauta ir lydintys simptomai lemia, kada reikia kreiptis pas gydytoją. Mažiems vaikams, senjorams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema karščiavimas gali greičiau sukelti komplikacijų.
- Suaugusiesiems būtina pagalba, jei pasireiškia kaklo sustingimas, stiprus skausmas kurioje nors kūno vietoje ar dusulys kartu su temperatūra.
- Jei temperatūra viršija 39,4 °C ar nepraeina net po gydymo namuose – verta pasitarti su gydytoju.
- Kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus, kurių temperatūra pasiekia ar viršija 38 °C, turėtų būti apžiūrėti gydytojo net ir be kitų simptomų.
- 3–6 mėnesių amžiaus kūdikiams karščiavimą iki 38,9 °C gydyti gali neprireikti, tačiau pasunkėjus būklei ar išaugus temperatūrai būtina pasitarti su gydytoju.
- Tiems, kurie turi susilpnėjusį imunitetą (pvz., sergant onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis ar kitais sutrikimais), pajutus karščiavimą rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Karščiavimas dažnai įspėja apie infekciją. Ypatingą dėmesį būtina skirti žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nes jų ligos eiga gali būti sudėtingesnė – svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos.
