Išsiplėtusios venos, dar vadinamos varikozinėmis, pasireiškia kaip stambios, melsvos arba violetinės, po oda vingiuojančios kraujagyslės. Jos dažniausiai atsiranda kojų ar pėdų srityje ir būdingos tiek moterims, tiek vyrams, tačiau labiau paplitusios vyresniame amžiuje.
Kam dažniausiai išsivysto varikozė
Varikozinės venos – vienas dažniausių venų kraujotakos sutrikimų. Su šia problema susiduria beveik kas ketvirtas suaugęs žmogus. Ypač dažnai ji pasireiškia žmonėms nuo 40 iki 80 metų, tačiau pastebimos ir jaunesniems.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko venos išsipučia ir tampa matomos, – nesandarūs veniniai vožtuvai. Šie vožtuvėliai nebesugeba efektyviai nukreipti kraujo atgal į širdį, o dėl sunkio jis kaupiasi kojose.
Simptomai ir kaip jie pasireiškia
Dalis žmonių matomas venas laiko tik estetiniu nepatogumu, tačiau nebūtinai dėl didesnių ar ryškesnių venų bus jaučiamas skausmas. Kartais net mažai matomos venos sukelia didesnį diskomfortą.
Dažniausi simptomai yra šie:
- Sunkios, pavargusios kojos
- Veržimo, maudimo jausmas
- Sutraukę arba deginantys pojūčiai apatinėse galūnėse
- Raumenų mėšlungis
- Žymių venų srityje jaučiamas dirglumas, kartais skausmas
- Patinimas ties blauzdomis ir čiurnomis
Šie pojūčiai paprastai stiprėja šiltomis dienomis, nes pakilus temperatūrai kraujagyslės išsiplečia ir vožtuvai veikia dar prasčiau. Kojų nuovargis ir patinimas taip pat didėja vakare, kai kraujas kaupiasi ties čiurnomis, ypač ilgai stovint ar sėdint vienoje pozicijoje.
Kaip palengvinti nemalonius pojūčius
Varikozinių venų sukelti nemalonumai dažnai sumažėja, jei imatės kelių paprastų priemonių. Kelias minutes prigulę ir pakėlę kojas aukščiau širdies lygio padedate kraujui lengviau grįžti į viršų. Kojas galite patogiai atremti į sieną, padėti ant pufiko ar kelių pagalvių.
Tokioje padėtyje užtenka išbūti apie 15 minučių – tai sumažina patinimą ir kojų sunkumo jausmą. Be to, kasdien atliekami nesudėtingi tempimo pratimai, pėdų lankstymas – ypač svarbu, jei ilgai sėdite ar keliaujate, kai mažai judama. Taip pat stenkitės keisti padėtį, reguliariai sulenkti kelius.
Judėjimas ir pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti gerą kraujotaką, todėl svarbu neužmiršti gerti vandens ir dažniau pasivaikščioti net namuose.
Jei dienos pabaigoje kojos ypač skauda ar yra patinusios, pamaudykite jas vėsiu vandeniu. Šaltis sutraukia kraujagysles, tad sumažėja tiek patinimas, tiek sunkumo jausmas bei spazmai.
Verta vengti karštų vonių ar ilgų pasisėdėjimų pirtyje, nes karštis pablogina simptomus: kraujagyslės prasiplečia ir skausmas gali sustiprėti.
Kaip išvengti skausmo ir ko ieškoti kasdienybėje
Vengiant lėtinio kojų skausmo svarbu rūpintis prevencija. Specialios kompresinės kojinės, užmautos dar prieš atsikeliant iš lovos, padeda neužleisti patinimo ir sunkumo jausmo vėlesnėse dienos valandose. Jei patinimas jau yra, kompresinė apranga nebebus tokia efektyvi.
Kojų sveikatai kenkia ir nepatogūs batai, aukštakulniai ar labai aptempti rūbai, todėl, jei teks ilgai stovėti ar vaikščioti, rinkitės patogią aprangą ir avalynę, nevaržančią kraujo tekėjimo.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju
Jei išsiplėtusios venos tampa skausmingos nuolat arba jaučiamas stiprus diskomfortas, verta pasitarti su gydytoju. Plačiau ištyrus venų būklę ir paskyrus tinkamą gydymą, galima užkirsti kelią tolimesniam ligos progresavimui ir pagerinti savijautą ilgam laikui.
