Raugėjimas – visiškai natūrali organizmo reakcija, kuri padeda pašalinti skrandyje susikaupusį orą. Dažniausiai raugėjimas kyla todėl, kad valgydami, gerdami ar net kalbėdami praryjame oro. Ši būklė nėra pavojinga, tačiau kartais dažnas raugėjimas gali signalizuoti tam tikras sveikatos problemas.
Burpėjimo priežastys
Raugėjimą daugeliu atvejų sukelia per didelis oro prarijimas. Tai dažnai nutinka, kai:
- valgoma arba geriama per greitai
- kalbama valgant
- naudojami netinkamai pritaikyti dantų protezai
- vartojami gazuoti gėrimai
- rūkoma
- čiulpiami kieti saldainiai
- kramtoma guma
Kai kuriais atvejais raugėjimą gali skatinti ir papildomi simptomai – pilvo skausmas ar rėmuo. Priežastimis gali būti:
- nerimastingi įpročiai (pvz., dažnas oro rijimas)
- skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas)
- virškinamojo trakto refliuksas
- padidėjusi rūgštingumo būsena
- bakterijos Helicobacter pylori infekcija
Helicobacter pylori infekcija ir raugėjimas
Dažnesnis raugėjimas neretai siejamas su Helicobacter pylori bakterijos sukelta infekcija. Ši bakterija labai paplitusi pasaulyje, tačiau didžioji dalis užsikrėtusių asmenų nejaučia jokių simptomų.
Papildomi simptomai
- skausmas ar diskomfortas pilvo srityje
- apetito praradimas
- pykinimas
- pilvo pūtimas
- neaiškus, neplanuotas svorio kritimas
Jei jaučiate šiuos simptomus, vertėtų kreiptis į gydytoją. Bakterinė infekcija dažniausiai gydoma antibiotikais.
Kada reikalinga neatidėliotina pagalba?
Yra atvejų, kai požymiai reikalauja skubios medicinos pagalbos:
- stiprus, praeinantis pilvo skausmas
- rijimo sunkumai
- vėmimas krauju
- juodos, kavai panašios vėmalų dalelės
- kruvinas ar juodas, deguto konsistencijos viduriavimas
Galimos komplikacijos
- opos
- gastritas
- skrandžio vėžys
Meganblazės sindromas
Šis retas sutrikimas išsiskiria intensyviu oro rijimu po gausaus valgymo. Skrandyje susikaupia nemažas oro burbulas, dėl kurio atsiranda ne tik didelis raugėjimas, bet ir skausmas, ankstyvas sotumo pojūtis, net dusulys. Kartais šie požymiai gali būti palaikomi širdies sutrikimais. Dažniausiai siekiama koreguoti valgymo įpročius ir elgesį.
Būdai sumažinti raugėjimą
- Valgykite ir gerkite lėtai.
- Venkite valgyti patirdami stresą.
- Atsisakykite gazuotų gėrimų (taip pat ir alaus).
- Nenaudokite šiaudelių gėrimams.
- Meskite rūkyti.
- Nustokite kramtyti gumą ir čiulpti kietus saldainius.
- Jei naudojate dantų protezus – pasirūpinkite, kad jie būtų tinkamai pritaikyti.
- Po valgio praverčia trumpas pasivaikščiojimas ar lengvas fizinis aktyvumas.
Taip pat svarbu neignoruoti rėmens. Jei rėmuo pasireiškia retkarčiais, galima naudoti be recepto parduodamus vaistus. Tačiau dažnesnis ar stiprus rėmuo gali būti refliukso ar kitos virškinamojo trakto ligos ženklas, todėl verta pasitarti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus ir tinkamą gydymą.
Išvada
Raugėjimas – natūrali organizmo reakcija. Vis dėlto, jei raugiama labai dažnai ar kartu atsiranda kitų simptomų, verta pasitikrinti, ar neserga jokia rimtesne liga, pavyzdžiui, infekcija ar opomis. Nedelskite kreiptis į medicinos specialistus, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, pastebite kraujo vėmaluose ar išmatose arba sunkiai ryjate.
