Grikių medus – tai tamsus, aromatingas medus, kurį bitės pagamina rinkdamos nektarą iš grikių žiedų. Grikių žiedai yra smulkūs, todėl bitėms dažnai reikia surinkti daugiau nektaro, kad būtų pagamintas toks pats medaus kiekis kaip iš kitų augalų.
Nors grikiai kasdienybėje dažnai siejami su miltų ar kruopų panaudojimu, botaniškai jie nėra kviečių „giminaičiai“ ir nepriskiriami žolėms. Grikiai formuoja vaisių, savo sandara primenantį kai kurių daržovių ar rūgštynių šeimos augalų sėklas.
Grikių medaus savybės
Palyginti su įprastu šviesiu medumi, grikių medus dažnai būna ne toks saldus, o jo skonis – ryškesnis, sodresnis. Pagal dabartines medicinos žinias, grikių meduje gali būti daugiau tam tikrų antioksidantų (medžiagų, padedančių neutralizuoti oksidacinį stresą), todėl jis neretai minimas kaip maistingesnis pasirinkimas tarp skirtingų medaus rūšių.
Spalva paprastai varijuoja nuo tamsiai rudos, su rausvu atspalviu, iki beveik juodos. Tokį atspalvį medui suteikia patys tamsesni grikių žiedai ir jų nektaro sudėtis.
Galima nauda sveikatai
Moksliniai duomenys rodo, kad medus apskritai gali turėti biologinį poveikį: palaikyti organizmo atsaką į uždegimą, turėti antimikrobinių savybių ir prisidėti prie antioksidacinės apsaugos. Klinikinėje praktikoje grikių medus dažniau išskiriamas dėl didesnio antioksidantų kiekio ir ryškesnių savybių, palyginti su kai kuriomis šviesiomis medaus rūšimis.
- Antioksidacinė apsauga. Pastebima, kad grikių medus gali reikšmingai padidinti su maistu gaunamų antioksidantų kiekį, ypač vartojamas su gėrimais ar produktais, kuriuose taip pat yra antioksidantų.
- Pagalba prižiūrint žaizdas. Medicinos praktikoje medus kartais naudojamas kaip pagalbinė priemonė žaizdų priežiūrai: dėl didelės cukrų koncentracijos ir rūgštesnės terpės gali būti mažiau palanki aplinka mikroorganizmams, o drėgmės balansas žaizdos paviršiuje gali kisti taip, kad palengvėja gijimo procesai. Vis dėlto žaizdų gydymui svarbu laikytis higienos ir, jei žaizda gilesnė ar infekuota, kreiptis į medikus.
- Gerklės dirginimo ir kosulio slopinimas. Medus dažnai vartojamas, kai vargina perštinti gerklė ar kosulys peršalimo metu. Tyrimuose su vaikais, sergančiais kvėpavimo takų infekcijomis, grikių medus kai kuriais atvejais buvo veiksmingesnis už įprastus nereceptinius kosulį slopinančius preparatus naktinio kosulio mažinimui.
- Odos priežiūra. Bendrai manoma, kad medus gali padėti palaikyti odos drėgmę ir švelnumą. Tačiau konkretus poveikis priklauso nuo odos būklės ir produkto sudėties, o jautriai odai jis gali netikti.
- Galimas poveikis cholesterolio rodikliams. Kai kuriuose stebėjimuose grikių medus siejamas su palankesniais cholesterolio rodikliais, o tai netiesiogiai svarbu širdies ir kraujagyslių sveikatai. Vis dėlto tai nėra vaistas, o bendras efektas priklauso nuo mitybos ir gyvenimo būdo.
- Galimas poveikis gliukozės kontrolei. Nors kartais minima, kad grikių medus gali būti susijęs su palankesniais cukraus kiekio kraujyje rodikliais tam tikrose situacijose, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, medus vis tiek išlieka cukrų šaltinis. Dėl tinkamo kiekio geriausia tartis su gydytoju ar dietologu.
Kaip vartoti grikių medų
Pasirinkimas priklauso nuo tikslo ir individualių poreikių. Dažniausiai grikių medus vartojamas arba kaip natūralus saldiklis, arba kaip simptominė pagalba peršalimo metu.
Kasdieniam vartojimui
- Valgomas po vieną šaukštą arba dedamas į maistą.
- Tinka gardinti košes, blynus, vaflius, glotnučius, kepinius, desertus.
Perštinčiai gerklei ar peršalimo metu
- Galima vartoti vieną arba įmaišyti į šiltą (ne karštą) žolelių arbatą.
- Vaikams medus kartais naudojamas kaip pagalba nuo naktinio kosulio. Praktikoje dažnai taikomi tokie kiekiai: 2–5 metų vaikams apie 2,5 ml, 6–11 metų – apie 5 ml, 12–18 metų – apie 10 ml vienai dozei.
Žaizdų priežiūrai
Jei medus naudojamas paviršinėms, nedidelėms žaizdoms prižiūrėti, jis tepamas plonu sluoksniu ant švarios odos ir uždengiamas švariu tvarsčiu. Jei žaizda didelė, stipriai kraujuoja, pūliuoja, skausmas didėja ar kyla temperatūra, būtina medicininė apžiūra.
Svarbios atsargumo priemonės
- Kūdikiams iki 1 metų medaus duoti negalima. Meduje gali būti bakterijų sporų, kurios kūdikiams kelia riziką.
- Alergijos. Jei yra alergija bičių produktams ar žiedadulkėms, medų reikėtų vartoti atsargiai.
- Cukraus kiekis. Medus yra koncentruotas cukrų šaltinis, todėl svarbus saikas, ypač esant antsvoriui, diabetui ar dantų problemoms.
Esmė
Grikių medus vertinamas dėl sodraus skonio, tamsios spalvos ir gausesnių antioksidantų, palyginti su kai kuriomis kitomis medaus rūšimis. Jis gali būti naudojamas kaip natūralus saldiklis ir kaip pagalbinė priemonė, kai vargina gerklės dirginimas ar kosulys, tačiau nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Renkantis medų, verta atkreipti dėmesį į jo kilmę ir kokybę, o vartojant – laikytis saiko.
