Sotrus kūdikis dažnai atrodo kaip sveikas kūdikis – daugeliui tėvų putlūs žandukai ar „riestutės“ ant šlaunų kelia šypseną. Vis dėlto, medicinos praktikoje pastebima, kad vaikų antsvorio problemos dažnėja, todėl apie mitybos įpročius verta galvoti nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių.
Kyla natūralus klausimas: ar kūdikį įmanoma permaitinti ir ar reikėtų nerimauti dėl suvalgomo kiekio? Pagal dabartines medicinos žinias, permaitinimas labiau tikėtinas tam tikrose situacijose, ypač kai kūdikis maitinamas iš buteliuko, o suaugusieji stengiasi „užbaigti“ porciją.
Maitinimas krūtimi ir maitinimas iš buteliuko: kuo skiriasi rizika
Moksliniai duomenys rodo, kad maitinant krūtimi kūdikiui dažnai lengviau pačiam reguliuoti, kiek jam reikia – jis valgo pagal poreikį ir sustoja, kai pasisotina. Kadangi iš krūties neįmanoma tiksliai „pamatuoti“ mililitrų, tėvai rečiau bando skatinti suvalgyti daugiau nei kūdikis nori.
Maitinant iš buteliuko situacija kitokia: suaugusieji mato likusį kiekį ir kartais nesąmoningai ragina kūdikį išgerti iki galo. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad toks spaudimas gali silpninti kūdikio gebėjimą klausytis savo sotumo signalų.
Taip pat svarbu prisiminti, kad pirmuosius gyvenimo metus kūdikio gėrimų pasirinkimas turėtų būti labai paprastas: paprastai pakanka mamos pieno arba pieno mišinio. Papildomi saldinti gėrimai nėra būtini, o sultys dažniausiai nepakeičia viso vaisiaus naudos. Kai amžius leidžia, šviežias vaisius dažniausiai yra tinkamesnis pasirinkimas nei vaisių sultys. Stipriai saldinti maisto produktai ar saldžios tyrelės turėtų būti siūlomi saikingai.
Kodėl nereikėtų dėti košės į buteliuką
Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad košės (pavyzdžiui, ryžių) dėjimas į buteliuką gali būti siejamas su per dideliu energijos kiekiu ir didesniu svorio prieaugiu. Kartais manoma, kad taip kūdikis miegos ilgiau, tačiau patikimų pagrindų šiai idėjai paprastai nėra.
Be to, košės įpylimas į buteliuką savaime nebūtinai pagerina kūdikio mitybos kokybę. Jei kyla klausimų, kada ir kaip pradėti primaitinimą, saugiausia tai aptarti su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju.
Kaip suprasti, ar kūdikis nepermaitinamas
Putlumas pats savaime dar nereiškia nei nutukimo, nei to, kad vaikas ateityje turės svorio problemų. Kūdikių kūno sudėjimas ir riebalinio audinio pasiskirstymas labai skiriasi, be to, augimo tempai pirmaisiais metais kinta šuoliais.
Norint mažinti permaitinimo riziką, paprastai rekomenduojama laikytis kelių principų:
- jei įmanoma, rinktis maitinimą krūtimi;
- leisti kūdikiui pačiam nustoti valgyti – nebandyti „pribaigti“ porciją;
- vengti sulčių ir saldintų gėrimų kūdikio racione;
- apie 6 mėnesį (kai vaiko raida tam pasirengusi) palaipsniui įvesti šviežią, mažai apdorotą maistą.
Dažnai pirmaisiais dvejais metais rekomenduojama reguliariai stebėti vaiko augimą pagal augimo kreives. Vizitų metu gydytojas įvertina svorį, ūgį ir jų pokyčių kryptį. Praktikoje aiškiau apie nutukimo problemą dažniausiai sprendžiama vėliau, tačiau sveiki įpročiai svarbūs nuo pat pradžių.
Kas gali skatinti persivalgymą kūdikystėje
Kai kurie veiksniai siejami su didesne permaitinimo tikimybe. Tarp jų minimi:
- Po gimdymo atsiradę emociniai sunkumai. Jei mama patiria ryškią prislėgtą nuotaiką ar nerimą, maitinimas kartais tampa pagrindiniu būdu nuraminti verkiantį kūdikį, net jei alkis nėra pagrindinė priežastis. Tokiais atvejais gali būti sunkiau atpažinti kūdikio signalus arba laikytis režimo.
- Finansinė įtampa. Susidūrus su ribotomis galimybėmis įsigyti mišinio ar visavertį maistą, kai kurie tėvai gali bandyti „pailginti“ mišinio naudojimą ar ilgiau išlaikyti kūdikį sotų, pavyzdžiui, pridedant papildomų ingredientų. Tokia praktika ne visada yra saugi ar naudinga.
Jei jaučiate, kad emocinė būklė ar buitiniai sunkumai trukdo pasirūpinti kūdikio maitinimu, verta pasitarti su gydytoju dėl pagalbos būdų ir turimų paramos galimybių.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju
Kūdikiai auga nevienodai, ir kiekvienas turi savo individualią augimo kreivę. Jei svoris didėja tolygiai ir atitinka įprastą vaiko augimo trajektoriją, dažniausiai nėra pagrindo nerimauti vien dėl apvalesnių kūno formų.
Vis dėlto, gydytojo konsultacija naudinga, jei:
- kūdikis po maitinimo dažnai atrodo nepatenkintas, ilgai verkia ar sunkiai nusiramina;
- miegas nuolat prastas ir įtariate, kad problema susijusi su maitinimu;
- pastebite staigų svorio šuolį, kuris neatitinka įprastos augimo eigos;
- atrodo, kad kūdikis niekaip nepasijunta sotus, arba maitinimas tampa nuolatine paguodos priemone.
Pirmaisiais metais įprasti augimo „šuoliai“, kai kūdikiui laikinai reikia daugiau maisto. Tačiau jei neramina bendras vaiko savijautos vaizdas ar augimo dinamika, saugiausia situaciją aptarti su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju.
Esmė
Sveikos mitybos pagrindai prasideda labai anksti: svarbu gerbti kūdikio alkio ir sotumo signalus, vengti nereikalingų priedų bei saldintų gėrimų, o augimą stebėti kartu su sveikatos priežiūros specialistu. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar iš buteliuko – nuoseklus dėmesys įpročiams ir reguliarūs patikrinimai padeda laiku pastebėti rizikas ir užtikrinti ramybę tėvams.
