Glitimo netoleravimas dėl celiakijos gali būti diagnozuojamas bet kokio kūno sudėjimo žmonėms – ir tiems, kurių svoris per mažas, ir tiems, kurie turi antsvorį ar nutukimą. Be to, daliai žmonių, ypač jei diagnozės metu svoris buvo vidutinis, pradėjus laikytis beglitiminės mitybos svoris gali padidėti.
Celiakija: kas vyksta organizme
Pagal dabartines medicinos žinias celiakija yra imuninės sistemos sukelta reakcija į glitimą – baltymą, esantį kai kuriuose grūduose ir jų produktuose. Sergančiam žmogui glitimo vartojimas su maistu (o kartais ir su tam tikrais preparatais) gali pažeisti plonosios žarnos gleivinę. Dėl to suprastėja maistinių medžiagų įsisavinimas ir gali atsirasti įvairių negalavimų.
Medicinos praktikoje celiakija dar gali būti vadinama kitais terminais, pavyzdžiui, glitimui jautria enteropatija ar sprue.
Kodėl svarbu atpažinti požymius
Celiakija ne visada nustatoma iš karto – daliai žmonių simptomai būna neryškūs arba primena kitas virškinimo problemas. Dėl to, pastebėjus galimus požymius, svarbu aptarti juos su gydytoju, nepriklausomai nuo kūno svorio.
Dažnesni celiakijos simptomai
- viduriavimas
- pilvo pūtimas
- padidėjęs dujų susidarymas
- nuovargis
- svorio mažėjimas
- geležies stokos mažakraujystė
- vidurių užkietėjimas
- prislėgta nuotaika
- niežtintis bėrimas
Ar celiakija gali būti diagnozuota žmogui, turinčiam nutukimą?
Taip. Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių celiakija nustatoma jau esant nutukimui. Įvairiuose stebėjimuose procentai svyruoja gana plačiai, o tai iš dalies gali būti susiję su skirtingais tiriamųjų atrankos būdais ir tuo, kad liga neretai ilgą laiką lieka nepastebėta.
Taip pat klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kurie žmonės, sergantys celiakija, laikui bėgant gali priaugti svorio. Viena iš priežasčių – beglitiminė mityba, kurioje daug perdirbtų produktų, bet mažai visaverčio maisto (daržovių, ankštinių, riešutų, natūralių baltymų šaltinių). Tokia mityba gali būti kaloringa ir ne visada subalansuota, todėl svoris gali didėti tiek turintiems per mažą svorį, tiek turintiems antsvorį.
Ar nutukimas didina celiakijos riziką?
Šiuo klausimu dar trūksta aiškių atsakymų. Viena iš priežasčių – celiakija dažnai diagnozuojama pavėluotai, todėl ne visuomet lengva nustatyti, kas buvo pirmiau: nepastebėta celiakija ar svorio augimas. Dėl to kol kas atsargiai vertinama, ar pats nutukimas didina celiakijos išsivystymo tikimybę.
Vis dėlto medicinos praktikoje svarbu prisiminti kitą aspektą: tiek celiakija (ypač jei ji nevaldoma), tiek nutukimas siejami su didesne įvairių sveikatos sutrikimų rizika.
Sutrikimai, kurių riziką gali didinti nutukimas
- padidėjęs kraujospūdis
- depresija ir nerimas
- padidėjęs cholesterolio kiekis
- 2 tipo cukrinis diabetas
- insultas
- širdies ligos
- miego apnėja
- kepenų ligos
- onkologinės ligos
Kodėl celiakija kartais pasireiškia vėliau?
Medicinos praktikoje pastebima, kad organizmo tolerancija glitimui gali pakisti ir suaugus. Manoma, kad imuninę sistemą „sujudinti“ gali įvairūs veiksniai, pavyzdžiui:
- nėštumas
- operacijos
- užsitęsęs stresas ar stiprūs emociniai išgyvenimai
- infekcijos bei kitos, iš pirmo žvilgsnio nesusijusios ligos
Vis dėlto šioje srityje dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų aiškiau, kurie veiksniai ir kokiomis aplinkybėmis iš tiesų prisideda prie ligos pradžios.
Gyvenimo trukmė sergant celiakija
Jei celiakija nustatoma ir tinkamai valdoma – pirmiausia laikantis griežtos beglitiminės mitybos – daugelis žmonių gali gyventi ilgai ir kokybiškai.
Kita vertus, negydoma celiakija gali būti susijusi su didesne tam tikrų sveikatos problemų tikimybe, o tai gali neigiamai paveikti bendrą prognozę. Moksliniai duomenys rodo, kad sergant celiakija gali būti šiek tiek didesnė mirtingumo rizika, o kai kuriuose stebėjimuose ji ryškesnė tiems, kuriems liga nustatoma jauname suaugusiųjų amžiuje.
Jei kartu yra ir nutukimas, galimų komplikacijų rizika paprastai didėja. Apskritai moksliniai duomenys apie nutukimą rodo, kad ryškus (sunkus) nutukimas gali reikšmingai trumpinti gyvenimo trukmę.
Pabaigai
Celiakija gali būti diagnozuojama ir žmonėms, turintiems nutukimą, todėl kūno svoris neturėtų būti priežastis atmesti šią diagnozę. Jei vargina būdingi simptomai, svarbu kreiptis į gydytoją ir aptarti ištyrimo galimybes.
Svorio kritimas gali būti vienas iš celiakijos požymių, tačiau pradėjus beglitiminę mitybą svoris kartais auga – ypač jei racione daug perdirbtų, kaloringų produktų ir mažai visaverčio maisto. Gydytojas arba dietistas gali padėti sudaryti subalansuotą beglitiminį mitybos planą, kad būtų lengviau palaikyti gerą savijautą ir sveiką kūno svorį.
