Miokardo kontūzija – tai širdies raumens sumušimas (tarsi „mėlynė“ širdies audinyje), kuris dažniausiai atsiranda po stiprios traumos. Medicinos praktikoje pastebima, kad tokio pobūdžio pažeidimą sukelia bukas smūgis arba stiprus spaudimas krūtinės ląstai.
Svarbu atskirti miokardo kontūziją nuo miokardo infarkto. Infarktas (širdies priepuolis) paprastai įvyksta tuomet, kai širdies raumuo nukenčia dėl nepakankamos kraujotakos, o kontūzija – dėl mechaninės traumos. Nors abu sutrikimai gali pasireikšti panašiais pojūčiais, jų priežastys ir gydymo taktika skiriasi.
Kaip dažniausiai įvyksta širdies raumens sumušimas
Miokardo kontūziją dažniausiai lemia didelės energijos traumos, kai krūtinė patiria smūgį ar suspaudimą. Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausi tokios traumos scenarijai yra šie:
- eismo įvykiai, ypač susidūrimai, kurių metu krūtinė atsitrenkia į saugos diržą, vairą ar kitą paviršių;
- kritimai iš didelio aukščio (pavyzdžiui, daugiau nei apie 6 metrai);
- krūtinės paspaudimai gaivinimo metu, kai atliekamas širdies masažas.
Kontūzijos sunkumas gali būti labai įvairus – nuo lengvo ir greitai praeinančio iki tokio, kuris sukelia pavojingų komplikacijų. Dėl šios priežasties po rimtos traumos būtinas medicininis įvertinimas, net jei iš pradžių atrodo, kad savijauta pakenčiama.
Galimi simptomai
Po traumos simptomai gali pasireikšti iš karto arba per tam tikrą laiką, o jų stiprumas priklauso nuo pažeidimo masto. Dažniausiai žmonės nurodo vieną ar kelis iš šių požymių:
- stiprų skausmą krūtinės srityje (virš šonkaulių);
- dažnesnį širdies plakimą;
- silpnumą, bendrą „išsekimo“ jausmą;
- neįprastai didelį nuovargį;
- galvos svaigimą ar „apsvaigimą“;
- pykinimą;
- vėmimą;
- dusulį.
Jei po rimtesnės avarijos ar kritimo atsiranda minėti simptomai, juos reikėtų vertinti skubiai. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad ryškesnių kontūzijų požymiai kartais gali priminti širdies priepuolio simptomus, todėl savarankiškai „nurašyti“ jų kaip paprasto sumušimo nereikėtų.
Kodėl ši būklė atsiranda
Miokardo kontūzija susiformuoja tuomet, kai širdies raumuo patiria mechaninį poveikį – dažniausiai buką smūgį arba stiprų krūtinės ląstos suspaudimą. Tokį poveikį sukelia traumos ir nelaimingi atsitikimai, o neretai kartu būna ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, šonkaulių ar plaučių sužeidimų.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozė paprastai nustatoma vertinant traumos aplinkybes, simptomus ir atliekant tyrimus. Pirmiausia sveikatos priežiūros specialistas apžiūri pacientą ir įvertina galimus išorinius sužalojimus krūtinės srityje, pavyzdžiui, mėlynes ar skausmingumą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į bendrus organizmo rodiklius, kurie gali rodyti rimtesnę būklę:
- žemesnį nei įprasta kraujospūdį;
- nereguliarų širdies ritmą;
- labai dažną pulsą;
- kvėpavimo sutrikimus ar nelygų kvėpavimą.
Kadangi širdies sumušimas neretai pasitaiko kartu su krūtinės ląstos traumomis, gydytojas gali ieškoti ir kitų požymių, rodančių šonkaulių ar plaučių pažeidimus, pavyzdžiui, neįprasto krūtinės judėjimo kvėpuojant ar ryškaus skausmingumo.
Jei reikia, atliekami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai, padedantys įvertinti širdies ir aplinkinių audinių būklę:
- krūtinės ląstos rentgenograma;
- kompiuterinė tomografija;
- echokardiograma (širdies echoskopija), leidžianti matyti širdies struktūras ir kraujo tėkmę;
- elektrokardiograma (EKG), skirta širdies elektrinei veiklai ir ritmo sutrikimams vertinti;
- kraujo tyrimai, kurie gali padėti nustatyti širdies raumens pažeidimo požymius.
Gydymo principai
Gydymas parenkamas individualiai – jis priklauso nuo kontūzijos sunkumo ir nuo to, ar kartu nustatomi kiti sužalojimai. Kai kuriais atvejais širdies veikla stebima nuolat, pavyzdžiui, parą atliekant EKG monitoravimą, kad būtų laiku pastebėti ritmo ar laidumo sutrikimai.
Jei trauma sukėlė kvėpavimo problemų, gali būti taikomas papildomas deguonis. Nustačius požymių, kad situacija sudėtingesnė, pacientas gali būti siunčiamas tolesniems veiksmams, pavyzdžiui:
- procedūroms, skirtoms pašalinti susikaupusį skystį ar kraują;
- kraujagyslių pažeidimų korekcijai;
- krūtinės drenui, jei būtina užkirsti kelią skysčių kaupimuisi krūtinės ląstoje;
- širdies ritmo reguliavimo priemonėms, jei širdies plakimas tampa pavojingai nereguliarus.
Skausmui mažinti kartais gali būti svarstomi ir nereceptiniai vaistai, tačiau dėl jų tinkamumo po traumos reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei žmogus laukiasi arba vartoja kitus nuskausminamuosius.
Prognozė
Moksliniai duomenys rodo, kad dauguma miokardo kontūzijos atvejų yra sėkmingai gydomi, o lengvesnės formos pasitaiko dažniau ir paprastai baigiasi gera išeitimi. Vis dėlto sunkesni pažeidimai gali sukelti rimtų komplikacijų ir kai kuriais atvejais būti pavojingi gyvybei, todėl delsti kreiptis pagalbos nereikėtų.
Kaip sumažinti riziką
Nelaimingų atsitikimų visiškai išvengti neįmanoma, o rimta trauma kartais įvyksta netikėtai. Tačiau riziką sumažina nuoseklūs saugos įpročiai:
- automobilyje visada segėti saugos diržą;
- rinktis transporto priemonę su veikiančiomis saugos sistemomis, įskaitant oro pagalves;
- dirbant aukštyje naudoti apsaugos priemones, pavyzdžiui, saugos diržus ir tvirtinimo sistemas.
Jei patyrėte rimtą krūtinės traumą ar dalyvavote didelės rizikos avarijoje, saugiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą įvertinimui, net jei simptomai iš pradžių atrodo nedideli.
