Vaikščiojimą per miegus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai – pavyzdžiui, didesnis stresas, menstruacijų ciklo pokyčiai ar alkoholio vartojimas. Kai kuriems žmonėms šis reiškinys pasireiškia kartu su kitomis sveikatos būklėmis, įskaitant tam tikrus psichikos sutrikimus ar kognityvinių funkcijų silpnėjimą vyresniame amžiuje.
Kas yra vaikščiojimas per miegus
Vaikščiojimas per miegus (somnambulizmas) priskiriamas parasomnijoms – miego sutrikimų grupei, kai užmiegant, miego metu arba prabundant atsiranda neįprasti judesiai ar elgesys. Tai gali būti atsikėlimas iš lovos, vaikščiojimas, kalbėjimas ar kiti automatiniai veiksmai, kurių žmogus vėliau neprisimena arba prisimena fragmentiškai.
Kada ir kodėl tai dažniausiai nutinka
Pagal dabartines medicinos žinias, vaikščiojimas per miegus dažniausiai pasireiškia pirmoje nakties pusėje. Dažniau tai vyksta gilaus, vadinamojo lėtųjų bangų (ne-REM) miego metu. Šioje miego stadijoje žmogų pažadinti sunkiau, todėl bandant pažadinti miegantįjį jis gali būti sutrikęs ir dezorientuotas.
Tikslios priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad naktį gali sutrikti įprastas „perėjimas“ tarp miego ir prabudimo: dalis smegenų išlieka gilaus miego būsenoje, o kita dalis elgiasi taip, tarsi žmogus būtų pabudęs. Tokį „mišrų“ būvį gali skatinti veiksniai, turintys įtakos smegenų aktyvumui ir kraujotakai.
Ar tai pavojinga ir kada verta sunerimti
Medicinos praktikoje pastebima, kad daugeliu atvejų vaikščiojimas per miegus yra gerybinis reiškinys ir gydymo nereikia. Vaikams jis dažnai silpnėja ir augant visiškai praeina.
Vis dėlto epizodai kartais gali būti susiję su kitais organizmo pokyčiais ar ligomis. Be to, svarbi ir praktinė rizika – susižeidimai, išėjimas į nesaugią aplinką ar pavojingi veiksmai miego metu.
Veiksniai, kurie gali būti susiję su vaikščiojimu per miegus
- paveldimumas (šeiminis polinkis);
- emocinis ar fizinis stresas;
- alkoholio vartojimas;
- menstruacijų ciklo hormoniniai svyravimai;
- migreniniai galvos skausmai;
- kiti miego sutrikimai;
- miego trūkumas;
- insultas;
- galvos smegenų trauma;
- padidėjusi skydliaukės funkcija;
- obstrukcinė miego apnėja;
- neramių kojų sindromas;
- neurologinės ligos, įskaitant neurodegeneracinius sutrikimus;
- tam tikros psichikos sveikatos būklės;
- kai kurie vaistai.
Ryšys su psichikos sveikata
Būklės, kurios keičia smegenų veiklą miegant, teoriškai gali prisidėti prie parasomnijų. Klinikinėje praktikoje vaikščiojimas per miegus kartais siejamas su tam tikrais psichikos sutrikimais.
Psichikos sveikatos būklės, su kuriomis tai gali būti susiję
- nerimo sutrikimai (įskaitant obsesinį-kompulsinį sutrikimą);
- didelė depresija;
- potrauminio streso sutrikimas;
- psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai;
- psichoziniai sutrikimai (pavyzdžiui, šizofrenijos spektro sutrikimai).
Galimi paaiškinimai apima smegenų struktūros ir nervinių ląstelių veiklos pokyčius, biocheminės pusiausvyros svyravimus, taip pat kai kurių vaistų įtaką miegui. Tačiau svarbu pabrėžti: vaikščiojimas per miegus savaime nereiškia, kad žmogus turi psichikos sutrikimą. Lygiai taip pat daugelis žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų, niekada nepatiria somnambulizmo.
Jei vaikščiojimas per miegus būtų susijęs su psichikos sutrikimu, paprastai kartu matytųsi ir kiti jam būdingi simptomai, o ne vien parasomnijos epizodai.
Ar tai gali būti ankstyvas demencijos požymis
Kai kuriems suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje, vaikščiojimas per miegus gali būti vienas iš signalų, kad vyksta neurodegeneraciniai procesai, didinantys demencijos riziką. Moksliniai duomenys rodo, jog tam tikrais atvejais parasomnijos gali atsirasti anksčiau nei tampa akivaizdūs kiti neurologiniai simptomai.
Demencija – tai ne viena konkreti liga, o terminas, apimantis kliniškai reikšmingą pažinimo funkcijų silpnėjimą (atminties, mąstymo, elgesio, kasdienių įgūdžių ir kitose srityse), kuris viršija įprastus senėjimo pokyčius. Skirtingos demencijos priežastys gali paveikti smegenų sistemas, reguliuojančias miegą ir prabudimo mechanizmus.
Tuo pačiu svarbu išlaikyti pusiausvyrą: ne visi demencija sergantys žmonės vaikšto per miegus, o somnambulizmas nereiškia, kad demencija būtinai išsivystys.
Ką daryti toliau
Vaikščiojimas per miegus yra parasomnija – miego sutrikimas, pasireiškiantis neįprastu elgesiu miegant. Dažniausiai tai būna nepavojinga ir praeinanti būklė, ypač vaikystėje.
Vis dėlto, kadangi epizodai kartais gali būti susiję su kitais sveikatos sutrikimais arba atsirasti dar prieš pasireiškiant aiškesniems simptomams, verta aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Tai padeda įvertinti galimas priežastis, atmesti kitas medicinines būkles ir aptarti, kaip sumažinti su saugumu susijusią riziką namuose.
