Osteochondritas disekuojantis (kartais trumpinamas kaip OCD) – tai sąnario būklė, kai dalis kaulo po kremzle dėl sutrikusios kraujotakos ima silpti ir gali atsiskirti nuo aplinkinių audinių. Kai atsiskyręs kaulo ir kremzlės plotas pradeda „laisvėti“ arba atsiranda smulkių atitrūkusių fragmentų, sąnarys gali tapti skausmingas, o judesiai – ribotesni.
Nors ši problema teoriškai gali išsivystyti bet kuriame sąnaryje, medicinos praktikoje dažniausiai ji nustatoma kelio sąnaryje – maždaug trijuose ketvirtadaliuose atvejų.
Kaip pasireiškia ši būklė
Ankstyvoje stadijoje žmogus gali nieko nejausti, nes kaulo plotas dar nebūna aiškiai atsiskyręs nuo kremzlės. Simptomai dažniau išryškėja tuomet, kai pažeidimas progresuoja ir sąnario paviršius pradeda dirginti aplinkinius audinius.
- sąnario skausmas
- tinimas
- skausmingumas liečiant (jautrumas)
- traškesys ar spragtelėjimo pojūtis judinant sąnarį
- „užsikirtimo“ ar strigimo jausmas
- silpnumas ar mažesnis sąnario „stabilumo“ pojūtis
- sumažėjusi judesių amplitudė
Dažnai pastebima, kad simptomai sustiprėja po didelio krūvio veiklų, pavyzdžiui, bėgimo ar šokinėjimo.
Kodėl ji atsiranda
Pagal dabartines medicinos žinias vienos aiškios priežasties ne visada pavyksta nustatyti. Manoma, kad osteochondritas disekuojantis gali būti susijęs su pasikartojančiais smulkiais sąnario mikrotraumų epizodais, ypač užsiimant didelio poveikio (apkrovos) sportu.
Taip pat aprašomi atvejai, kai būklė turi paveldimumo požymių. Šeiminė forma neretai paliečia ne vieną sąnarį. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad tokiais atvejais žmonės gali būti mažesnio ūgio ir anksčiau susidurti su sąnarių dėvėjimosi procesais (ankstyva osteoartrito pradžia).
Kam ji dažniausiai nustatoma
Ši būklė dažniau diagnozuojama 10–20 metų vaikams ir paaugliams, ypač tiems, kurie aktyviai sportuoja. Medicinos praktikoje ji kiek dažniau nustatoma berniukams ir jauniems vyrams nei merginoms ir jaunoms moterims.
Kaip nustatoma diagnozė
Įprastai diagnostika pradedama nuo apžiūros ir fizinio ištyrimo: įvertinama, ar yra tinimas, skausmingumas, ar nesutriko sąnario judesiai. Gydytojas gali paprašyti atlikti kelis judesius, kad įvertintų judesių amplitudę ir ar nėra strigimo požymių.
Jei pagal simptomus ir apžiūrą įtariamas osteochondritas disekuojantis, dažnai skiriami vaizdiniai tyrimai, kurie padeda patikslinti pažeidimo pobūdį:
-
Rentgenograma
- Padeda įvertinti, ar kaulo plotas nėra atsiskyręs nuo aplinkinių struktūrų ir kaip atrodo kaulinė sąnario dalis.
-
MRT (magnetinio rezonanso tyrimas)
- Suteikia daugiau informacijos apie kremzlę ir pažeidimo stabilumą – ar kremzlinis paviršius laikosi savo vietoje.
-
KT (kompiuterinė tomografija)
- Gali būti naudinga, kai reikia detaliau įvertinti kaulo struktūrą ir ar sąnaryje nėra atitrūkusių kaulo ar kremzlės fragmentų.
Gydymo principai
Gydymo taktika priklauso nuo amžiaus, pažeidimo vietos ir stadijos, simptomų intensyvumo bei to, ar pažeidimas stabilus. Vaikams ir paaugliams, kurie dar auga, ši būklė neretai gali sugyti savaime, jei sąnariui suteikiama pakankamai laiko ir sumažinama apkrova.
Neoperacinis (konservatyvus) gydymas
Dažna pirmoji kryptis – sumažinti sąnario apkrovą. Tai reiškia laikinai vengti intensyvios, didelio poveikio veiklos, kad audiniai galėtų gyti. Kai kuriais atvejais rekomenduojama:
- tam tikrą laiką riboti sportą ar kitą didelį krūvį
- naudoti ramentus, kad sumažėtų apkrova sąnariui
- laikinai stabilizuoti sąnarį įtvaru, kad jis mažiau judėtų ir galėtų „pailsėti“
Jeigu per maždaug 4–6 mėnesius simptomai reikšmingai nemažėja arba yra požymių, kad sąnaryje yra laisvų fragmentų, gali būti svarstomas operacinis gydymas.
Operacinis gydymas
Chirurginio gydymo tikslas – atkurti sąnario paviršiaus vientisumą, stabilizuoti pažeistą vietą ir sudaryti sąlygas geresniam gijimui. Taikomi keli pagrindiniai metodai:
-
Mikrokanalų sudarymas (gręžimas)
- Pažeistoje vietoje suformuojamos nedidelės angos, kad paskatintų naujų kraujagyslių formavimąsi ir pagerintų kraujo pritekėjimą į kaulą.
-
Fragmento fiksavimas
- Jei pažeistas plotas dar tinkamas išsaugoti, jis gali būti pritvirtinamas specialiais fiksatoriais (pvz., sraigtais ar kaiščiais), kad išliktų stabilus ir galėtų sugyti.
-
Persodinimas (graftinimas)
- Jei audinių pažeidimas didesnis, į pažeistą zoną gali būti perkeliami kaulo ar kremzlės audiniai iš kitos kūno vietos, siekiant atkurti sąnarinį paviršių.
Po operacijos dažnai kurį laiką tenka vaikščioti su ramentais (neretai apie 6 savaites). Taip pat gali būti skiriama kineziterapija kelis mėnesius, kad būtų atkurta raumenų jėga, judesių kontrolė ir sąnario stabilumas. Įprastą aktyvumą daugelis žmonių palaipsniui pradeda atnaujinti maždaug po kelių mėnesių, dažnai apie penktą mėnesį, priklausomai nuo pažeidimo ir gijimo eigos.
Kokia prognozė
Vaikams ir paaugliams osteochondritas disekuojantis dažnai baigiasi gerai, ypač jei pažeidimas nustatomas laiku ir sumažinama sąnario apkrova. Kitais atvejais gali prireikti ilgesnio poilsio periodo arba operacijos, tačiau didelė dalis pacientų pasiekia gerą funkcijos atsistatymą.
Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad ši būklė gali padidinti osteoartrito riziką ateityje pažeistame sąnaryje. Riziką dažnai padeda mažinti apgalvotas krūvio planavimas, raumenų jėgos ir sąnario stabilumo lavinimas bei pakankami poilsio tarpai, ypač grįžtant į sportą.
