Partializmas – tai seksualinis susidomėjimas, kai dėmesys sutelkiamas į konkrečią kūno dalį. Tai gali būti įvairios sritys, pavyzdžiui, plaukai, krūtys ar sėdmenys. Medicinos praktikoje dažnai minimas ir vienas dažnesnių pavyzdžių – potraukis pėdoms (podofilija), kai seksualinis sujaudinimas siejamas būtent su pėdomis.
Kaip partializmas vertinamas medicinoje
Pagal dabartines medicinos žinias partializmas dažniausiai priskiriamas parafilijoms – tai seksualiniai interesai ar sujaudinimo modeliai, nukrypstantys nuo to, kas daugumoje visuomenių laikoma įprasta. Vis dėlto tarp sveikatos specialistų diskutuojama, kada tokį interesą reikėtų laikyti normaliu seksualinių preferencijų variantu, o kada – sutrikimu.
Svarbu atskirti pačią parafiliją nuo parafilinio sutrikimo. Daugelis parafilijų žmonėms asocijuojasi su socialiai nepriimtinomis ar neteisėtomis veikomis, tačiau partializmas dažniausiai suprantamas kaip pomėgis ar preferencija, o ne sutrikimas – ypač jei jis realizuojamas tarp sutinkančių suaugusiųjų ir niekam nekenkia.
Kada partializmas laikomas problema
Partializmas paprastai nelaikomas nesveiku ar žalingu vien dėl to, kad yra netipiškas. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad svarbiausias kriterijus – pasekmės žmogui ir aplinkiniams.
Susirūpinimas pagrįstas tuomet, kai seksualinis interesas:
- sukelia ryškų vidinį distresą – pavyzdžiui, nuolatinį gėdos jausmą, nerimą, įkyrias mintis;
- trukdo kasdieniam funkcionavimui (santykiams, darbui, mokslams ar kitoms svarbioms gyvenimo sritims);
- susijęs su žala kitam žmogui arba rizika žalai;
- įtraukia asmenį, kuris nesutinka arba negali duoti teisiškai galiojančio sutikimo.
Kitaip tariant, pats interesas savaime nebūtinai reiškia sutrikimą. Didesnę reikšmę turi tai, ar jis kelia kančią, sukelia problemų gyvenime ar pažeidžia kito žmogaus ribas.
Galimos priežastys ir kaip tai formuojasi
Moksliniai duomenys rodo, kad nėra vieno aiškaus atsakymo, kodėl kai kuriems žmonėms seksualinis sujaudinimas labiau siejasi su viena konkrečia kūno dalimi. Yra kelios dažniausiai aptariamos hipotezės.
Viena iš jų teigia, kad seksualinio sujaudinimo modeliai gali formuotis anksti, dar iki lytinės brandos, ir vėliau išlikti. Kiti specialistai svarsto, kad ankstyvos emociškai intensyvios patirtys ar nerimas galėtų paveikti psichoseksualinį vystymąsi ir tai, kas vėliau žmogui tampa labiau jaudinama.
Taip pat kalbama apie išmokimą ir sąlygojimą: jei ankstyvoje patirtyje (net ir atsitiktinėje) stiprus sujaudinimas susiejamas su tam tikru dirgikliu, vėliau tas dirgiklis gali įgyti seksualinę reikšmę, nors pats savaime nėra „seksualus“.
Vertinant plačiau, kultūrinė aplinka ir grožio standartai taip pat gali turėti įtakos tam, kokios kūno formos ar bruožai akcentuojami. Vis dėlto praktikoje ne visada paprasta atskirti, ar žmogų jaudina tik konkreti kūno dalis, ar tai yra platesnio potraukio partneriui dalis.
Partializmas ir fetišas: kuo skiriasi
Kasdienėje kalboje partializmas neretai vadinamas fetišu, tačiau medicininiame kontekste šie terminai paprastai skiriami pagal tai, į ką nukreiptas sujaudinimas.
- Partializmas – kai sujaudinimą kelia konkreti kūno dalis (pavyzdžiui, rankos ar krūtys).
- Fetišas – kai sujaudinimas siejamas su negyvu objektu (pavyzdžiui, avalyne ar apatiniais drabužiais).
Abu atvejai nebūtinai reiškia sutrikimą. Mediciniškai problemiška tai tampa tuomet, kai atsiranda distresas, sutrinka kasdienė veikla arba įtraukiami žmonės, kurie nesutinka ar negali sutikti.
Dažnesnės partializmo formos
Partializmas gali būti susijęs su įvairiomis kūno dalimis (paprastai ne genitalijomis). Praktikoje minimos tokios kryptys:
- podofilija (pėdos),
- potraukis rankoms,
- trichofilija (plaukai),
- okulofilija (akys),
- pigoofilija (sėdmenys),
- mazofilija (krūtys),
- nasofilija (nosis),
- potraukis bambai,
- potraukis pilvui,
- potraukis ausims,
- potraukis kaklui,
- maschalagnija (pažastys).
Kada verta kreiptis pagalbos
Nors partializmas gali būti netipiškas, jis paprastai nelaikomas nesveiku, jei nekelia žalos ir yra patiriamas tarp sutinkančių suaugusiųjų. Vis dėlto, jei seksualinė preferencija ima varginti, kelia nerimą, trukdo santykiams ar kenkia kasdieniam gyvenimui, prasminga pasitarti su gydytoju. Esant poreikiui, galima kreiptis ir į psichikos sveikatos specialistą, turintį patirties dirbant su parafiliniais interesais ir su jais susijusiu distresu.
