Dažnai ADHD laikoma sutrikimu, pasireiškiančiu išskirtiniu judrumu ir impulsyvumu, tačiau egzistuoja ir kita forma – išsiblaškymo (inattentive) tipas, kuris pasireiškia mažiau matomais, bet ne mažiau svarbiais požymiais. Suprasti, koks ADHD tipas būdingas konkrečiam žmogui, labai svarbu, nes tai leidžia taikyti tinkamiausius gydymo būdus ar mokymosi strategijas.
Kas yra ADHD išsiblaškymo tipas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas – tai neurologinės kilmės raidos sutrikimas, dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir paaugliams, nors pasitaiko ir suaugusiems. Šis sutrikimas turi kelias formas:
- Išreikštas hiperaktyvumu ir impulsyvumu
- Dominuoja dėmesio stoka, arba išsiblaškymas
- Kombinuotas tipas, kuriame pasireiškia abų ankstesnių tipų bruožai
Išsiblaškymo tipo ADHD žmogui būdingos devynios pagrindinės dėmesio stokos ir išblaškytumo apraiškos. Šios savybės dažnai matomos ne iš karto, tačiau jos stipriai paveikia kasdienį gyvenimą.
Išsiblaškymo požymiai
Žmonės, kuriems būdingas ADHD išsiblaškymo tipas, paprastai būna tylesni ir mažiau aktyvūs nei tie, kuriems vyrauja hiperaktyvumas. Tokie asmenys dažnai susiduria su šiais sunkumais:
- Nepastebi svarbių detalių ir lengvai išsiblaško
- Sudėtinga susikaupti atliekant namų darbus ar kasdienes užduotis
- Greičiau nei įprasta nuobodžiauja
- Patiria sunkumų mokantis naujos informacijos ar bandant ją susisteminti
- Dažniau pameta ar pamiršta būtinus daiktus, reikalingus užduotims atlikti
- Neretai panyra į svajones arba atrodo nesusigaudantys situacijoje
- Atrodo, kad neklauso, net kai kreipiamasi tiesiogiai
- Gali būti sunku laikytis instrukcijų ar punktualiai vykdyti nurodymus
- Dažniau padaro klaidų ar tampa lėtesni apdorodami naują informaciją, palyginti su bendraamžiais
- Sunkiai pavyksta ilgai išlaikyti pastovų dienos ritmą, tinkamą mitybą ir miego režimą
- Kyla iššūkių socialiniuose santykiuose ar bendraujant
Diagnozė
Vertinant išsiblaškymo tipo ADHD būtina, kad žmogus turėtų bent šešis iš devynių išsiblaškymo simptomų. Svarbu, kad šie požymiai trukdytų užsiimti įprasta veikla ar sėkmingai atlikti kasdienius darbus. Gydytojas taip pat įvertina kitų galimų būklių tikimybę ir, jei reikia, skiria papildomų tyrimų.
Gydymo būdai
ADHD valdymas gali apimti tiek vaistus, tiek elgesio terapiją. Vaikams taikomos intervencinės priemonės leidžia išmokti planuoti, organizuoti užduotis, palaikyti dienos nuoseklumą ir motyvuoti pasiekimais paremtu atlygiu.
Jei ADHD sukelia emocinių sunkumų ar įtampos, gali būti naudinga bendrauti su terapeutu ar psichologu.
Vaistai
Stimuliuojamieji preparatai dažniausiai naudojami išsiblaškymo simptomams valdyti. Jie padeda geriau susikaupti ir išsaugoti dėmesį vykdant užduotis. Vaistai neišgydo sutrikimo, tačiau gali žymiai sumažinti jo požymius.
Yra ilgai veikiančių medikamentų formų, kurios leidžia išlaikyti dėmesį visą mokyklos ar darbo dieną. Dauguma vaikų, vartojančių šiuos vaistus, patiria pastebimą pagerėjimą. Vis dėlto galimas šalutinis poveikis, pvz., apetito sumažėjimas, miego sutrikimai, burnos džiūvimas, nuotaikos svyravimai ar nevalingi tikai.
Elgesio terapija
Elgesio korekcijos metodai ypač veiksmingi tiems, kurie patiria sunkumų dėl dėmesio stokos. Vienas svarbiausių žingsnių – kuo labiau mažinti blaškančius aplinkos veiksnius ir palaikyti stabilią kasdienę rutiną.
- Svarbu sudaryti aiškų dienos planą, kurio būtų laikomasi
- Rengiantis mokytis ar dirbti, verta išjungti televizorių ar kitus skaitmeninius prietaisus
- Instrukcijas reikėtų pateikti trumpai ir aiškiai
- Vaikams naudinga vesti elgesio žurnalą bei skatinti progressą apdovanojimais
Gyvenimas su ADHD
Išsiblaškymo tipo ADHD dažnai išlieka visą gyvenimą, tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų ir pasitelkus tinkamas strategijas galima gyventi produktyviai ir džiaugtis asmeniniais pasiekimais. Šį ADHD tipą turintys žmonės dažnai gali būti vertinami kaip išsiblaškę ar nemotyvuoti, nors iš tikrųjų jie turi savitą stiprybių ir talentų spektrą. Tinkamai valdant simptomus atsiskleidžia gabumai ir galima lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų.
