Diclofenako gelis, priklausantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, dažniausiai skiriamas siekiant sumažinti sąnarių skausmą, kuris atsiranda dėl tokių ligų kaip artritas. Šis vaistas padeda sumažinti uždegimą, patinimą ir skausmingumą, tad judėti tampa paprasčiau. Jei skausmas stiprus ar vargina ilgą laiką, verta pasitarti su gydytoju apie papildomas priemones ar kitokį gydymą.
Kaip vartoti diklofenako 1 % gelį
Šis vaistas yra skirtas tik išoriniam naudojimui, todėl jį reikia tepti ant odos. Prie vaisto dažnai pridedama speciali dozavimo kortelė – ant jos užspauskite reikiamą kiekį gelio, vadovaudamiesi dozavimo žymomis. Gelį švelniai įtrinkite į visą skaudamo sąnario plotą; įprastai rekomenduojama tepti keturis kartus per parą.
Nenaudokite gelio ant įpjovimų, žaizdų ar pažeistos odos. Jei reikia, panaudotą dozavimo kortelę nuplaukite vėsiu vandeniu ir išdžiovinkite. Atsargiai – kortelė turi būti laikoma vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Po vaisto užtepimo plaukite rankas, nebent gydote plaštakas. Bent valandą po patepimo nereikėtų praustis ar drėkinti tepamos vietos, o uždengti rūbais ar pirštinėmis rekomenduojama tik po 10 minučių. Nepatariama naudoti šilumos priemonių arba tvarsčių toje srityje, kur užteptas gelis.
Didžiausias rekomenduojamas gelio kiekis per parą vienam apatinės kūno dalies sąnariui (kelis, čiurna ar pėda) yra 16 gramų, o vienam viršutinės dalies sąnariui (ranka, riešas, alkūnė) — 8 gramai. Bendra visų sąnarių dozė per dieną neturi viršyti 32 gramų.
Kartais norimam rezultatui pasiekti reikia kelių savaičių reguliaraus naudojimo. Jei vaistą naudojate ne pagal nuolatinę schemą, veiksmingiausia jį tepti vos pajutus pirmus skausmo požymius.
Visada laikykitės gydytojo nurodymų ir nevartokite didesnių dozių nei skirta. Apie bet kokius pasikeitimus ar nepageidaujamą poveikį, pasitarkite su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vietinis odos paraudimas ar sudirginimas – dažniausias šio gelio šalutinis poveikis. Jei šie simptomai stiprėja ar ilgai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
Nors rimtesnių pašalinių poveikių pasitaiko retai, kai kuriems žmonėms gali padidėti kraujospūdis. Rekomenduojama reguliariai jį matuoti ir pranešti gydytojui, jei rezultatai yra didesni nei įprasta.
Kartais gali pasireikšti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą, jei pajusite:
- staigų patinimą, didesnį nuovargį ar neįprastą svorio prieaugį – tai gali būti širdies nepakankamumo požymiai;
- šlapinimosi pokyčius, kurie gali rodyti inkstų veiklos sutrikimą;
- nenutrūkstamą pykinimą, vėmimą, apetito praradimą, skausmą pilve, gelsvą odos ar akių atspalvį, tamsų šlapimą – galimi kepenų pažeidimo ženklai;
- odos išbėrimą, niežėjimą, patinimą (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprų svaigulį ar kvėpavimo sutrikimus – tai gali rodyti alerginę reakciją.
Diklofenako gelis retais atvejais gali sukelti ir labai sunkių virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, kraujavimą iš skrandžio ar žarnyno. Pavojus didesnis vyresniems žmonėms ir ilgai vartojantiems vaistus.
Nepamirškite, kad šis šalutinių poveikių sąrašas nėra galutinis. Jei pastebite kitų neįprastų pojūčių ar simptomų vartodami vaistą, nedelsdami pasitarkite su gydytoju.
Svarbios atsargumo priemonės
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įskaitant diklofenaką, gali didinti širdies smūgio ar insulto riziką, ypač jeigu vaistas vartojamas ilgai, pacientas turi širdies ligų ar rizikos veiksnių (padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, paveldimumas). Taip pat griežtai nerekomenduojama naudoti šio gelio prieš ar po širdies kraujagyslių operacijų.
Kitas galimas pavojus – kraujavimas iš virškinamojo trakto, kuris gali pasireikšti netikėtai, be išankstinių įspėjamųjų simptomų. Tokios komplikacijos dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms.
Atsiradus neįprastam pilvo skausmui, kraujavimui, stipriam silpnumui ar kraujavimo požymiams, nutraukite vaisto vartojimą ir kuo greičiau kreipkitės medicininės pagalbos.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
