Amnezija – tai būklė, kai žmogus susiduria su reikšmingais atminties praradimais. Nors užmaršumas dažniausiai reiškia pamirštus raktus ar užplanuotus reikalus, amnezijai būdingas nesugebėjimas atsiminti svarbių įvykių ar asmeninių detalių iš gyvenimo. Ši būklė gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis arba pasirodyti viena pati.
Amnezijos tipai
Amnezija nėra vienalytė – skirtingos jos formos skirtingai paveikia mūsų atmintį. Pagrindinės rūšys yra:
- Retrogradinė amnezija: žmogus negali prisiminti praeities įvykių, kurie įvyko iki amnezijos atsiradimo.
- Anterogradinė amnezija: nauji prisiminimai nesusidaro po to, kai atsiranda ši amnezija, tačiau senesni prisiminimai išlieka.
Be to, egzistuoja ir kitos amnezijos formos:
- Po trauminė amnezija: dažnai pasireiškia po galvos traumos ir gali apimti kelis amnezijos tipus.
- Trumpalaikė globali amnezija: epizodas, kuriame sutrinka tiek naujų, tiek senų prisiminimų įsiminimas ir išlaikymas, tačiau dažniausiai praeina per 24 valandas.
- Vaikiška amnezija: dauguma žmonių neprisimena įvykių iš ankstyvos vaikystės.
- Dissociacinė amnezija: kyla dėl stipraus psichologinio streso ar traumos – tai smegenų gynybos mechanizmas nuo skaudžių patirčių.
Kiek dažna yra amnezija?
Pati amnezija nėra dažna, tačiau ji neretai pasireiškia kaip kitų ligų, ypač tų, kurios veikia smegenis, simptomas. Viena iš pagrindinių amnezijos priežasčių yra Alzheimerio liga. Šia liga pasaulyje serga milijonai žmonių, taigi ir amneziją patiria labai daug asmenų. Taip pat yra įvairių kitų būklių, galinčių sukelti atminties praradimą.
Amnezijos simptomai
Amnezijos požymiai priklauso nuo jos rūšies. Galimi simptomai:
- Gebi prarasti svarbių įvykių ar detalių iš savo gyvenimo atminimą, nebeatpažįsti veidų ar vardų.
- Nebepameni, kur yra tam tikros vietos ar kaip į jas nuvykti.
- Užmiršti suplanuotus renginius ar susitikimus.
Dažnai pasitaiko ir konfabulacija – kai žmogus nesąmoningai „prikuria“ neužfiksuotų atminties detalių. Pavyzdžiui, gali pasakyti neteisingą dieną ar klaidingai prisiminti kokį nors savo gyvenimo įvykį. Nors patys asmenys mano, kad jų prisiminimai tikri, jie nesąmoningai klysta – tai nėra tyčinis melavimas, o pasąmoninis bandymas užpildyti atminties spragas.
Amnezijos priežastys
Neurologinės priežastys
Amneziją dažniausiai lemia smegenų pažeidimai ar jų funkcijų sutrikimai. Dažnesnės priežastys:
- Alkoholio intoksikacija (gali sukelti laikiną atminties „išjungimą“ arba „juodąsias“ atkarpas).
- Alzheimerio liga.
- Smegenų aneurizmos.
- Smegenų augliai (tiek piktybiniai, tiek gerybiniai).
- Deguonies trūkumas smegenyse (cerebrinė hipoksija).
- Medikamentai, ypač raminamieji ar anestetikai, taip pat narkotikai.
- Epilepsija (ypač smilkininės skilties priepuoliai).
- Kaktinės-smilkininės demencija.
- Galvos smegenų traumos ar sukrėtimai.
- Infekcijos, sukeliančios encefalitą (pvz., herpeso virusas).
- Degeneracinės nervų ligos, kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė.
- Insultas.
- Toksiškos medžiagos ar apsinuodijimas (pavyzdžiui, anglies monoksidas, sunkieji metalai).
- Trumpalaikė globali amnezija.
- Wernicke-Korsakoff sindromas – sunkus vitamino B1 trūkumas, dažnai susijęs su ilgalaikiu alkoholio vartojimu.
Psichologinės priežastys
Atminties problemos gali būti susijusios ir su emocinėmis ar psichikos būklėmis, pavyzdžiui, disociaciniais sutrikimais ar potrauminio streso sindromu. Tokiais atvejais amnezija dažnai prasideda po labai skaudžių patirčių ar sunkaus emocinio krūvio. Smegenys tarsi bando apsaugoti žmogų nuo stipraus psichologinio skausmo.
Diagnostika ir tyrimai
Gydytojas dažniausiai nustato amneziją išsiklausinėdamas apie esamus simptomus, kasdienį gyvenimą ir asmeninę istoriją. Komplikuotesniais atvejais reikalingi papildomi tyrimai, padedantys išsiaiškinti galimas priežastis ar atmesti kitus sutrikimus. Naudojami įvairūs diagnostiniai metodai:
- Fizinis ir neurologinis ištyrimas.
- Neuropsichologinis vertinimas.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Elektroencefalograma (EEG) – padeda nustatyti priepuolių aktyvumą.
- Kraujo tyrimai (įvertinami galimi uždegimo požymiai, vitaminų, mineralų ar gliukozės lygiai).
- Juosmeninė punkcija – tiria galimus pakitimus smegenų skystyje.
Gydymo būdai
Nėra universalaus vaisto ar tiesioginės gydymo priemonės, galinčios visiškai išgydyti amneziją. Jei atminties praradimą sukelia kita liga, optimaliausias būdas yra gydyti būtent ją. Kartais smegenys gali atsistatyti ir atmintis grįžta laikui bėgant savaime.
Kartais žmonėms su ryškiai sumažėjusia atmintimi reikalinga aplinkinių pagalba – artimieji gali padaryti sprendimus, jei sergantis pats nesupranta savo būklės. Su atminties praradimu susijusias funkcijas gali padėti susigrąžinti kognityvinė reabilitacija bei ergoterapija. Šios terapijos moko, kaip kompensuoti atminties praradimą ir padeda artimiesiems geriau suprasti, kaip palaikyti tokius asmenis.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Nors kai kurios amnezijos priežastys yra valdomos, pati amnezija dažnai būna nenuspėjama. Tačiau galima sumažinti riziką:
- Naudokite apsaugines priemones sportuojant ar vairuojant.
- Valgykite subalansuotą mitybą.
- Rūpinkitės pakankamu miegu, ilsėkitės ir mažinkite stresą.
- Laikykitės sveiko kūno svorio.
- Nelaukite, kol akių ar ausų infekcijos pablogės – jas gydykite laiku, nes infekcijos gali plisti į smegenis.
- Kruopščiai kontroliuokite lėtines ligas, kurios gali pažeisti smegenis.
- Stimuliuokite smegenis – skaitykite, spręskite galvosūkius, bendraukite su žmonėmis.
- Atsisakykite tabako arba nebandykite pradėti rūkyti.
Gyvenimas su amnezija
Žmonės, susiduriantys su atminties sutrikimais, neretai suranda būdų, kaip prisitaikyti prie situacijos: veda užrašus, pasitelkia technologijas ar programėles. Artimieji ir draugai gali padėti palaikydami žmogų ir skatindami atminties atkūrimą.
Jei amnezija susijusi su degeneracinėmis smegenų ligomis ar žmogus negali išlaikyti naujos informacijos, įprastai reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga. Tai padeda užtikrinti saugumą ir palaikyti gyvenimo kokybę.
Kreipimosi į specialistus svarba
Staiga atsiradęs atminties praradimas visada yra rimtas požymis – būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti ir rimtos traumos, ir kitų smegenų ligų simptomas. Jei atmintis palaipsniui silpsta, dažnai pirmieji pokyčius pastebi artimieji. Svarbu paskatinti žmogų pasikalbėti su gydytoju, būti jautriems ir išreikšti palaikymą.
- Klauskit, kaip galite padėti.
- Padrąsinkite kreiptis į specialistus.
- Būkite supratingi ir ramūs, nekelkite ginčų.
- Nedvejokite ieškoti papildomų resursų ar alternatyvios slaugos, jei to prireikia.
Jei atmintis pablogėjo po traumos ar nelaimingo atsitikimo, medicininė pagalba turi būti suteikta nedelsiant, net jeigu žmogus neprarado sąmonės. Užmaršumas iškart po traumos gali rodyti smegenų sukrėtimą ar rimtesnį pažeidimą.
Ko tikėtis susidūrus su amnezija?
Patyrus amneziją, dažniausiai iš pradžių jaučiamas sutrikimas, dezorientacija ir nesupratimas, kas sukelia tokią būklę. Jausmo stiprumas ar trukmė gali priklausyti nuo priežasties ir kitų simptomų. Jei amnezija susijusi su naujų prisiminimų kūrimo sutrikimu (anterogradinė forma), atminties praradimas dažniausiai būna negrįžtamas. Jei prarasta galimybė prisiminti senus įvykius (retrogradinė amnezija), kai kuriais atvejais dalis prisiminimų sugrįžta laikui bėgant.
Kaip veikia mūsų atmintis?
Atmintis – tarsi individuali mūsų smegenų biblioteka, kurioje saugomi svarbūs įvykiai ir patirtys. Jos formavimas vyksta keliais etapais:
- Kodavimas: informacija paverčiama prisiminimu, tarsi užrašyta knyga.
- Saugojimas: prisiminimai talpinami smegenų „lentynose“.
- Atgaminimas: kada reikia, prisiminimą „ištraukiame“ ir prisimename jį.
Skirtingos atminties rūšys:
- Darbinė atmintis: skirta trumpam išlaikyti informaciją (kelias minutes, kad atsimintume, apie ką vyksta pokalbis ar rašant telefono numerį).
- Trumpalaikė atmintis: saugo informaciją iki valandos – jei reikia ilgiau prisiminti, informacija patenka į ilgalaikę atmintį.
- Ilgalaikė atmintis: teoriškai išlieka visą gyvenimą, nors kartais jos prisiminimai gali tapti neprieinami.
Amnezija tiesiogiai veikia tik aiškiąją (deklaratyviąją) atmintį. Ji apima:
- Aiškioji (deklaratyvioji) atmintis: gebėjimą prisiminti konkrečius faktus ar patirtis.
- Netiesioginė (nedeklaratyvioji) atmintis: motorinius įgūdžius ir įpročius (pvz., mokėjimą važiuoti dviračiu, rašyti ar plaukti). Šiai atminties formai amnezija įtakos neturi – išmoktų veiksmų dažniausiai žmogus nepamiršta.
Ką verta žinoti papildomai
- Amnezija beveik niekada nesutrikdo motorinių įgūdžių ar įprastų kasdieninių veiklų – šie prisiminimai saugomi kitoje smegenų dalyje.
- Atmintis už asmenybę ar charakterį neatsako – net ir praradus atmintį, žmogaus esminiai bruožai išlieka.
- Mildus pažinimo sutrikimas nėra tas pats, kas amnezija – nors abi būklės gali pasireikšti kartu, jos skiriasi.
- Alkoholis stipriai veikia atmintį tik stipraus apsvaigimo metu – tada gali atsirasti „juodųjų skylių“.
