Anosmija – tai būklė, kai žmogus visiškai nejaučia kvapų. Tai reiškia, kad net tokie stiprūs kvapai kaip šviežiai keptas pyragas ar nemalonaus kvapo daiktai gali būti visiškai nejuntami. Dažniausia priežastis – peršalimas, sinusų infekcijos ar kitos kvėpavimo takų ligos. Neretai kvapų pojūtis silpsta ir su amžiumi, todėl vyresniems nei 50 metų žmonėms anosmija gali užsitęsti ilgiau. Kai kuriais atvejais kvapų nejautimas yra signalas apie rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, galvos smegenų traumą.
Kaip veikia uoslė
Kvapas atsiranda, kai įkvepiame ore pasklidusias smulkias molekules, kurias išskiria kvapiųjų medžiagų šaltiniai. Nosyje, aukštai esančiame audinio lopinėlyje, gyvena vadinamosios uoslės sensorinės ląstelės. Šios ląstelės per nervinius takus tiesiogiai susijusios su galvos smegenimis. Kai į jas patenka kvapo molekulės, smegenys jas atpažįsta ir perduoda informaciją apie kvapo pobūdį – ar jis malonus, ar atstumiantis.
Anosmijos simptomai
Anosmija gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui. Pirmiausia galima pastebėti, kad mėgstami ar gerai pažįstami kvapai tampa silpnesni, arba kvapų pojūtis keičiasi. Gali atrodyti, kad kvepalai ar maistas neturi įprasto aromato.
Anosmijos priežastys
Ši būklė gali būti susijusi tiek su nosies takų užsikimšimu, tiek su įvairiomis ligomis, kurios trikdo signalų perdavimą iš kvapų receptorių į smegenis. Dažniausios priežastys, dėl kurių užsikemša nosis:
- Nosies polipai
- Peršalimas
- Gripas
- Nosies užgulimas
- Sinusų uždegimas (sinusitas)
- Kreiva nosies pertvara
- Alergija, šienligė
- COVID-19
Yra ir sveikatos būklių, kurios paveikia kvapų receptorius nosyje ir jų veiklą, pavyzdžiui:
- Alzheimerio liga
- Smegenų augliai
- Išsėtinė sklerozė
- Padidėjęs kraujospūdis
- Kallmanno sindromas
- Pakinsono liga
- Šiogrėno sindromas
Taip pat anosmiją gali sukelti tam tikri vaistai, rūkyti, nutukimas, diabetas ar galvos smegenų traumos. Retais atvejais žmonės nuo gimimo visai nejaučia kvapų – tai vadinama įgimta anosmija.
Galimos komplikacijos
Negalėjimas užuosti kvapų gali ne tik sumažinti gyvenimo kokybę – gali kilti papildomų pavojų. Štai pagrindinės komplikacijos, kurių gali sukelti anosmija:
- Maisto apsinuodijimas: kai neužuodžiate sugędusio maisto, padidėja intoksikacijos rizika.
- Padidėja rizika nepastebėti dūmų ar gaisro: negalėsite užuosti degančių daiktų ar dūmų kvapo namuose.
- Galimas pavojingų cheminių medžiagų įkvėpimas: neužuodžiant dujų ar cheminių medžiagų kvapo, galima jų per neapsižiūrėjimą įkvėpti.
Diagnozavimas
Anosmiją dažniausiai nustato ausų, nosies ir gerklės gydytojas. Pirmiausia jis išsiaiškina, kada pirmą kartą pastebėjote, kad nejaučiate kvapų, ar tai atsitiko pamažu, ar staiga. Gydytojas apžiūri nosį ir atlieka kvapų atpažinimo testus, kuriuose reikia užuosti ir įvardinti įvairias medžiagas.
Gali tekti atlikti ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomografiją, kad būtų galima įvertinti smegenų ar nosies būklę.
Gydymo būdai
Dažniausiai anosmija išnyksta, kai išgydoma pagrindinė liga. Jei anosmija atsirado dėl sinusito ar infekcijos, rūpinamasi šios ligos gydymu, pavyzdžiui, skiriami antibiotikai. Jei kvapų pojūtį paveikė vaistai, jų keitimas gali pagerinti būklę. Jei nosyje susidarė trukdis, pavyzdžiui, polipas ar kreiva pertvara, gali būti reikalinga operacija.
Anosmijos prevencija
Visų priežasčių, kodėl pasireiškia anosmija, išvengti neįmanoma, tačiau kai kurių rizikos veiksnių galima sumažinti. Stenkitės vengti peršalimų ar kitų kvėpavimo takų infekcijų, saugokite nosį nuo traumų. Sveika gyvensena ir atsargumas gali sumažinti anosmijos tikimybę.
Prognozė ir gyvenimas su anosmija
Daugeliu atvejų uoslės praradimas – laikina problema, susijusi su kitomis ligomis. Kai pagrindinė priežastis išnyksta, kvapų pojūtis dažniausiai grįžta. Jei anosmija įgimta, veiksmingo gydymo nėra.
Žmogui, kuris nejaučia kvapų, reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Svarbu turėti veikiančius dūmų detektorius ir nuolat keisti jų baterijas. Rekomenduojama dažnai tikrinti maisto galiojimo datas, nes sugadinto maisto kvapo nesijaus.
Kada kreiptis į gydytoją
Dažnas peršalimas ar infekcija sukelia trumpalaikį uoslės praradimą, kuris praeina per kelias dienas. Jei po ligos kvapų pojūtis neatsistato arba išnyko staiga be aiškios priežasties, reikėtų nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Klausimai gydytojui
Norint geriau suprasti savo būklę ir pasirinkti tinkamą gydymą, verta gydytojui užduoti šiuos klausimus:
- Ar mano kvapų praradimas susijęs su peršalimu, infekcija ar gali reikšti rimtesnę ligą?
- Ar mano vartojami vaistai gali būti anosmijos priežastis?
- Kiek laiko gali užtrukti kvapų pojūčio atsigavimas mano atveju?
Mityba ir skoniai be kvapų pojūčio
Netekus uoslės, burna vis dar geba atpažinti penkis pagrindinius skonius: saldų, rūgštų, sūrų, kartų ir umami. Tačiau nesant kvapų pojūčio maisto arba gėrimo skonis atrodo blankus, prarandamos smulkios skonio niuansai.
Uoslės ir skonio ryšys
Skonis ir kvapas glaudžiai susiję – būtent šių jutimų derinys padeda atpažinti sudėtingus aromatus. Kai valgote, kvapiosios medžiagos patenka į burną bei nosį, šiuos signalus apdoroja jūsų smegenys ir leidžia atpažinti maisto ar gėrimo savybes. Todėl praradus kvapų pojūtį, keičiasi ir skonio patyrimas.
Anosmija ir parosmija
Parosmija – tai uoslės sutrikimas, kai kvapas iškreipiamas: pažįstamus kvapus smegenys interpretuoja visiškai kitaip, pavyzdžiui, obuolių pyragas ima kvepėti kaip sugedęs pienas. Skirtingai nuo anosmijos, kai kvapas visai nejaučiamas, parosmijos atveju kvapas yra, tačiau jis iškraipytas.
