Obuoliai – vieni iš populiariausių ir universaliausių vaisių pasaulyje. Jie mėgstami ne tik dėl malonaus skonio ir plačių pritaikymo galimybių, bet ir dėl daugybės naudingų medžiagų. Dėl gausybės antioksidantų, vitaminų ir kitų augalinių junginių obelų vaisiai pelnė ir seną patarlę – kasdien suvalgytas obuolys padeda saugoti gerą sveikatą.
Kodėl verta valgyti obuolius?
Nemažai tyrimų rodo, kad obuoliuose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Šie vaisiai prisideda prie širdies, kraujagyslių sveikatos, stiprina imunitetą ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Nuo seno žinomas posakis apie obuolius ir gydytojus neatsirado be priežasties – obuoliai išties naudingi kasdienėje mityboje.
Obuolių sėklos: ar reikia nerimauti?
Kramtant obuolį, burnoje dažnai pasitaiko mažytės, tamsios jo sėklos. Kuo išskirtinės obuolių sėklos ir ar jos pavojingos? Šios sėklos turi natūralios medžiagos – amigdalino, kuris patekęs į žmogaus organizmą gali išlaisvinti cianido. Cianidas priskiriamas pavojingiausioms nuodingoms medžiagoms, todėl šis faktas daug kam kelia klausimų.
Kaip veikia cianidas?
Cianidas laikomas viena iš stipriausių natūralių nuodų – pakliuvęs į organizmą jis trikdo ląstelių kvėpavimą ir gali turėti rimtų padarinių organų veiklai. Kai kurios cianidinius junginius turinčios medžiagos natūraliai randamos apie vaisių sėklas ir kauliukus.
Obuolių sėklos, kaip ir abrikosų, persikų, vyšnių, yra apsuptos kietu sluoksniu, kuris apsaugo nuo virškinimo fermentų. Tačiau jei šias sėklas kruopščiai sukramtome, amigdalinas gali būti absorbuotas kūne ir sukelti cianido išsiskyrimą. Maždaug organizmas sugeba susidoroti su nedideliais kiekiais šios medžiagos, tačiau didesnės dozės itin pavojingos.
Kiek sėklų gali pakenkti?
Remiantis moksliniais duomenimis, mirtinomis laikomos dozės cianido nėra tokios lengvai pasiekiamos paprastoje kasdienybėje. Vidutinio obuolio šerdyje yra apie 5 sėklas, tačiau jų skaičius priklauso nuo vaisiaus rūšies ir būklės. Manoma, kad suaugęs žmogus mirtiną cianido dozę galėtų gauti tik suvalgęs ir gerai sukramtęs kelis šimtus obuolių sėklų iš kartos, o tai atitiktų maždaug 40 obuolių šerdžių.
Nedideli kiekiai suvalgytų ar netyčia prarytų obuolių sėklų rimto pavojaus suaugusiam nesukelia. Visgi, ekspertai rekomenduoja vengti kramsnoti sėklas – ypač vaikams. Panašios taisyklės galioja ir abrikosų, persikų ar vyšnių kauliukams.
Ką gali sukelti apsinuodijimas cianidu?
- Staigus dusulys
- Traukuliai
- Sąmonės netekimas
Tokie požymiai pasireiškia staiga, todėl į tai reikia reaguoti rimtai.
Obuolių sėklų aliejus – ar jis saugus?
Išgauti aliejų iš obuolių sėklų galima spaudžiant obuolių išspaudų likučius sulčių gamybos metu. Šiame aliejuje amigdalino medžiagų aptinkama tik minimaliai, todėl vartojant išoriškai jis yra saugus. Obuolių sėklų aliejus naudojamas kosmetikoje – plaukų, odos priežiūrai ar kaip aromatinis priedas.
Įrodyta, kad obuolių sėklų aliejuje taip pat yra gausu antioksidantų ir jis gali turėti antibakterinių savybių. Kai kuriais atvejais jis naudojamas odos paraudimo ar uždegimo mažinimui.
Apibendrinimas
Obuolių sėklos turi natūralaus amigdalino, kuris, apdorotas organizme, gali virsti cianidu. But ar verta nerimauti dėl kelių sėklų? Dažniausiai tokie kiekiai problemų nesukelia. Vis dėlto, norint išvengti bet kokios rizikos – obuolių sėklas geriau išspjauti. Mėgaukitės obuoliais be baimių – šis naudingas vaisius puikiai tiks įvairiems patiekalams ir užkandžiams visą dieną.
