Distiichifobija – tai ypatinga baimė, susijusi su nelaimingais atsitikimais. Žmonės, turintys šį nerimo sutrikimą, patiria stiprią baimę vien nuo minties apie galimą nelaimę, todėl jie vengia situacijų, kuriose gali įvykti nelaimingas atsitikimas, net jei toks įvykis mažai tikėtinas. Kartais šis sutrikimas trukdo atlikti kasdienes veiklas: eiti į darbą, mokyklą, apsipirkti ar lankytis viešose vietose.
Kas yra distiichifobija?
Šis žodis sudarytas iš graikų kalbos dalių: „dys“ reiškia „blogas“, „tych“ – „atsitikimas“, o „phobia“ – baimė. Distiichifobija – tai specifinė fobija, kai stiprus nerimas kyla dėl to, kas susiję su nelaimingais atsitikimais. Pakanka konkrečios situacijos, pavyzdžiui, vairavimo ar darbų su įrenginiais, kad žmogaus organizmas sureaguotų baime. Kartais net mintys apie galimą nelaimę itin stipriai paveikia emocijas.
Kiek paplitusi ši baimė?
Ne visi, kurie jaučia šią baimę, ją įvardija ar pripažįsta patys sau. Vis dėlto, remiantis statistika apie specifines fobijas, su jomis susiduria apie kas dešimtas suaugęs ir kas penktas paauglys bent kartą gyvenime. Tikslūs distiichifobija sergančiųjų skaičiai lieka nežinomi ir dėl to, kad daugelis slepia savo pojūčius.
Ko bijo žmonės, turintys distiichifobiją?
Dažniausiai žmonės jaučia stiprią baimę patekti į nelaimingą atsitikimą arba būti jo priežastimi. Ši baimė gali pasireikšti įvairiose situacijose:
- namuose,
- mokykloje,
- darbo aplinkoje,
- viešosiose erdvėse,
- transporto priemonėse.
Kas labiau rizikuoja susirgti distiichifobija?
Asmenys, kurie jau turi kitų fobijų ar nerimo sutrikimų, dažniau susiduria ir su šia baime. Rizika taip pat padidėja, jei žmogus turi panikos sutrikimų ar piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Susargančios fobijos, susijusios su distiichifobija
- Aerofobija – skrydžių baimė,
- Agorafobija – viešų vietų, išėjimo iš namų ar negalėjimo greitai pasitraukti iš tam tikros vietos baimė,
- Algofobija – skausmo baimė,
- Amaxofobija – buvimo transporto priemonėje baimė,
- Hemofobija – kraujo baimė,
- Nosokomefobija – ligoninių baimė,
- Tanatofobija – mirties baimė.
Galimos atsiradimo priežastys
Distiichifobiją gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Trauminės patirtys: Jei žmogus ar jam artimas asmuo yra nukentėjęs ar žuvęs per nelaimę, ši patirtis gali lemti distiichifobiją ir būti susijusi su potrauminio streso sutrikimu.
- Paveldimumas: Turint artimųjų, kurie serga fobijomis arba kenčia nuo nerimo sutrikimų, didėja rizika pačiam susidurti su šia baime. Tam įtakos gali turėti ir genetiniai pokyčiai, dėl kurių žmogus jautriau reaguoja į stresą.
- Elgesio modeliavimas: Stebint kito asmens baimę ar dažnai girdint apie nelaimių baimę, galima ir pačiam įgyti šį sutrikimą.
- Išmoktas elgesys: Jei šeimos nariai nuolat pabrėžia nelaimių pavojų ir moko jų bijoti, tai gali suformuoti distiichifobijos pagrindus.
Baimės sukeliantys veiksniai
Distiichifobiją gali sukelti pačios įvairiausios gyvenimo situacijos – viskas, kas siejasi su galimu nelaimingu atsitikimu. Labiausiai ši baimė pasireiškia:
- važiuojant ar vairuojant transporto priemonę,
- skrendat lėktuvu,
- naudojantis sunkia technika ar aštriais įrankiais,
- sportuojant ar žaidžiant aktyvius žaidimus,
- plaukiant valtimis,
- maudantis ar užsiimant vandens sportu.
Distiichifobijos simptomai
Simptomai gali apimti tiek fizinius, tiek emocinius pojūčius ir būti skirtingo stiprumo – nuo lengvo iki labai stipraus diskomforto.
Dažniausi fiziniai simptomai:
- drebulys ar prakaitavimas,
- šalčio pojūtis,
- galvos svaigimas ar nualpimo baimė,
- širdies plakimo padažnėjimas,
- pykinimas,
- dusulys,
- virškinimo sutrikimai.
Emociniai ir psichologiniai simptomai:
- sutrikimas ar pasimetimas,
- koncentracijos praradimas,
- baimė netekti sąmonės ar numirti,
- nevaldomumo, liūdesio arba beviltiškumo jausmai,
- nuolatinis nerimo ar blogos nuojautos pojūtis.
Diagnozavimas
Distiichifobija nustatoma atliekant psichikos sveikatos įvertinimą. Tvirtos diagnostinės procedūros šiai fobijai nėra, todėl gydytojai dažniausiai pasidomi žmogaus savijauta, simptomais, anksčiau patirtais psichikos sutrikimais ir kitų fobijų pasireiškimu. Esant poreikiui, galima kreiptis pas psichikos sveikatos specialistą, kuriam aktuali nerimo ir fobijų sritis.
Gydymo ir pagalbos būdai
Vienas efektyviausių distiichifobijos gydymo būdų – ekspozicinė terapija. Jos metu specialistas palaipsniui supažindina pacientą su baimę keliančiomis situacijomis ar vaizdais. Tokios terapijos tikslas – mokytis valdyti nerimą ir išmokti jį atpažinti kontroliuojamomis sąlygomis. Didžioji dalis pacientų po kelių sesijų pastebi teigiamus pokyčius.
- Pradžioje mokomasi kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų, kuriuos taikyti rekomenduojama prieš ir terapijos metu.
- Palaipsniui žiūrimi baimę keliantys vaizdai ar filmuota medžiaga.
- Vėliau pacientas prašomas mintyse įsivaizduoti situacijas, kurios kelia nerimą.
- Galiausiai pereinama prie realių veiksmų, pavyzdžiui, vairavimo ar kitų baimę sukeliančių veiklų, dalyvavimo.
Kitos pagalbos priemonės
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET moko atpažinti ir keisti mąstymą bei reakcijas į baimę sukeliančias situacijas. Dažnai ekspozicinė terapija derinama su KET metodais.
- Hipnoterapija: Pasitelkiamas vadovaujamas atsipalaidavimas ir dėmesio sutelkimas, tam, kad būtų keičiama žmogaus reakcija į nelaimių baimės faktorius bei ieškoma pagrindinių jos šaknų.
- Vaistai: Kartais trumpam laikui skiriami vaistai, padedantys sušvelninti stiprius panikos priepuolius.
- Mindfulness ir streso valdymo programos: Aštuonių savaičių trukmės grupinės programos, apjungiančios meditacijas ir jogą, padeda sumažinti nerimą.
- Virtualios realybės terapija: Šiuolaikiniai sprendimai leidžia virtualioje aplinkoje atkartoti baimę sukeliančias situacijas ir mokytis su jomis susidoroti. Tokie metodai ypač pasiteisina, gydant, pavyzdžiui, baimę vairuoti.
- Vaizduotės technikos: Susidūrus su traumuojančia situacija, patariama įsivaizduoti raminančią aplinką, pvz., paplūdimį ar mišką. Šio metodo tikslas – sumažinti įtampos lygį.
- Joga ir meditacija: Reguliarūs jogos užsiėmimai ir kvėpavimo meditacijos skatina relaksaciją bei padeda apsisaugoti nuo stiprių nerimo priepuolių.
Galimos komplikacijos
Jeigu baimė tampa labai stipri, ji gali stipriai riboti kasdienį gyvenimą. Tokiais atvejais sunku lankyti mokyklą, dirbti, dalyvauti sporto veiklose ar net bendrauti su artimaisiais. Ilgainiui ši būklė gali visiškai atskirti žmogų nuo visuomenės.
Be to, stipri distiichifobija gali sukelti panikos priepuolius, kuriuos dažnai lydi stiprus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, primenantis širdies smūgį. Tokia būsena gali peraugti į panikos sutrikimą, reikalaujantį ilgalaikės terapijos ir vaistų.
Kreipimasis pagalbos
Jei stiprus nerimas trukdo miegui ar kasdieniam gyvenimui, o patiriamos panikos atakos ima dažnėti, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
- Pakalbėkite su gydytoju apie galimas baimės priežastis,
- svarstykite, kuris gydymo būdas būtų efektyviausias konkrečiai jums,
- išsiaiškinkite, kiek laiko gali prireikti pasveikti,
- pasiteiraukite, ar yra požymių, rodančių komplikacijų vystymąsi.
