Bronchomalacija – tai būklė, kai plaučių bronchų kremzlinis karkasas būna nepakankamai tvirtas. Dažniausiai bronchai pasižymi tvirta, bet lankstumo neprarandančia struktūra – ją užtikrina C formos kremzlės, saugančios bronchus ir padedančios jiems išsiplėsti, kai kvėpuojate. Kai šis atraminis sluoksnis silpnas, bronchai susiaurėja, ypač iškvepiant orą. Tai apsunkina oro patekimą į plaučius ir iš jų.
Kas dažniausiai serga bronchomalacija?
Dažniausiai bronchomalacija nustatoma naujagimiams, ypatingai tiems, kurie gimė per anksti arba serga Dauno sindromu. Nors ši būklė daugiausia siejama su kūdikiais, retais atvejais ji gali būti nustatyta ir vyresniems vaikams ar suaugusiesiems.
Kaip bronchomalacija veikia naujagimius?
Bronchomalacija gali lemti bronchų susiaurėjimą ar užsikimšimą. Tokiais atvejais kūdikiui gali būti sunku kvėpuoti, sumažėja deguonies kiekis kraujyje. Sunkiais atvejais ši būklė yra pavojinga gyvybei.
Kuo bronchomalacija skiriasi nuo tracheomalacijos?
Neretai žmonėms kartu pasireiškia ir bronchomalacija, ir tracheomalacija – tai reiškia, jog ne tik bronchai, bet ir kvėpavimo takas (trachėja) turi silpną sienelę. Kai šios dvi būklės pasireiškia kartu, jas vadiname tracheobronchomalacija. Abi jos dažniau nustatomos naujagimiams, o tracheomalacija dažnai siejama su retomis įgimtomis anomalijomis, tokiomis kaip stemplės atrezija.
Bronchomalacijos priežastys
Yra keletas bronchomalacijos atsiradimo priežasčių. Jeigu ji nustatoma jau naujagimiui, tokia forma vadinama pirminė bronchomalacija. Ji dažniausiai išsivysto dėl:
- Įgimtų širdies ydų.
- Nesubrendusių bronchų kremzlių dėl priešlaikinio gimimo.
- Williams-Campbell sindromo, kai bronchuose dėl paveldėjimo trūksta tvirto kremzlinio audinio.
Bronchomalacija, kuri išsivysto jau vėliau, vadinama antrine. Dažniausios jos priežastys yra:
- Krūtinės ląstos traumos.
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip bronchitas ar emfizema.
- Ilgalaikis kvėpavimo takų ventiliavimas.
- Tuberkuliozė.
- Gerybiniai ar piktybiniai dariniai plaučiuose.
Bronchomalacijos simptomai
Bronchomalacija gali pasireikšti įvairiais požymiais. Dažniausi iš jų yra:
- Užgulęs, be skreplių, lojantis kosulys.
- Mėlynuojanti oda ar gleivinės (cianozė).
- Greitas nuovargis, vangumas.
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip peršalimai ar bronchitai.
- Dusulys ar kvėpavimo sunkumas.
- Balsas arba švokščiantis garsas kvėpuojant (stridoras).
- Švokštimas iškvepiant.
Ar bronchomalacija užkrečiama?
Ši būklė nėra infekcinė – ji neperduodama kontaktuojant su sergančiuoju. Bronchomalacija nesusijusi su peršalimo ligomis, gripu ar kitomis užkrečiamomis infekcijomis.
Kaip nustatoma bronchomalacija?
Diagnozuojant bronchomalaciją, gydytojas atlieka apžiūrą ir įvertina kvėpavimo kokybę. Jei reikia, skiriami papildomi tyrimai arba konsultacijos pas siauresnės specializacijos gydytojus.
Kokie tyrimai gali būti skiriami?
- Bronchoskopija – kvėpavimo takų apžiūra iš vidaus.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
- Krūtinės rentgenograma.
Bronchomalacijos gydymo galimybės
Kūdikiams, kuriems bronchomalacija pasireiškia lengvai, dažnai pakanka reguliariai lankytis pas gydytoją – augant plaučiai stiprėja, o kvėpavimas natūraliai gerėja iki 6 mėnesių amžiaus.
Jei dėl bronchomalacijos kūdikiui trūksta deguonies, rekomenduojamas nuolatinio oro slėgio palaikymo (CPAP) aparatas. Šis prietaisas su kauke uždedamas ant nosies ir burnos – švelnus oro srautas padeda išlaikyti bronchus atvirus. Paprastai tokia pagalba reikalinga keletą savaičių, kol vaiko plaučiai visiškai subręsta.
Sunkiais atvejais, kai kūdikis nebekvėpuoja savarankiškai ir kyla kvėpavimo nepakankamumas, gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Suaugusiesiems gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei bronchomalacija atsirado dėl emfizemos ar lėtinio bronchito, dažniausiai skiriami vaistai ir reguliarios konsultacijos. CPAP aparatas gali būti naudingas miegant. Jeigu būklė labai rimta, gali prireikti gydymo ligoninėje ir ventiliacinės pagalbos.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo bronchomalacijos?
Nėra tiksliai žinomos priemonės, kurios apsaugotų naujagimius nuo šios ligos. Tai nėra susiję su nėščiosios ar artimųjų elgesiu nėštumo metu. Būsimos mamos turėtų žinoti ankstyvo gimdymo požymius ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos – laiku suteikta pagalba gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Suaugusiesiems apsisaugoti padeda rūpinimasis plaučiais, ypač jei bronchomalacijos rizika susijusi su lėtinėmis plaučių ligomis. Siekiant apsaugoti kvėpavimo takus, svarbu:
- Nevartoti tabako gaminių ir nevapinti – rūkymas bei garinimas didina bronchito, emfizemos ir plaučių vėžio riziką.
- Patikrinti namuose radono dujų lygį – nors jų nesijaučia, radonas gali lemti plaučių vėžį.
- Naudoti apsaugos priemones (respiratorius), kai dirbate su cheminėmis medžiagomis, dulkėmis ar kitomis kenksmingomis medžiagomis.
Ligos eiga ir prognozė
Daugelis kūdikių, kuriems nustatyta bronchomalacija, sėkmingai pasveiksta, kai jų plaučių kremzlės subręsta ir sustiprėja. Jei ligą sukėlė mechaninė kliūtis, pavyzdžiui, navikas, pašalinus ją kvėpavimas daugeliu atvejų pagerėja ar visai atsistato.
Suaugusiems, sergantiems lėtiniu bronchitu ar emfizema, bronchomalacija paprastai reikalauja nuolatinės priežiūros ir pilnai neišgydoma. Vis dėlto gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Reguliariai lankykitės pas savo šeimos gydytoją arba vaikų gydytoją apžiūrai. Nedelskite kreiptis skubios pagalbos, jeigu pasireiškė šie požymiai:
- Mėlynuoja lūpos ar oda.
- Krūtinės įsitraukimai įkvepiant.
- Nualpimas ar nepabudimas.
- Sunkus dusulys ar kvėpavimo sunkumai.
- Švokštimas arba stiprus garsas kvėpuojant.
