Centrinio kanalo sindromas: kas tai, simptomai ir gydymas

Centrinė nugaros smegenų pažeidimo sindromas – tai būklė, kai pažeidžiama kaklinės dalies nugaros smegenų centrinė dalis. Paprastai jis sukelia rankų silpnumą, tačiau kartais gali pakenkti ir kojų jėgai.

Kas yra centrinis nugaros smegenų pažeidimo sindromas?

Šis sutrikimas dažniausiai atsiranda patyrus stiprią kaklo traumą. Tokiais atvejais, kai kaklo slanksteliai suspaudžia nugaros smegenis, išsivysto būdingas nervinių signalų sutrikimas tarp smegenų ir žemiau traumos vietos esančių kūno dalių. Dažnai dėl tokio sužeidimo stipriau pažeidžiamos rankos nei kojos: tai paaiškinama tuo, kad nerviniai takai, vedantys į rankas, yra nugaros smegenų centre ir labiau pažeidžiami traumos atveju. Be silpnumo rankose, gali pasireikšti tirpimas ar problemos vaikštant.

Kam gali pasireikšti šis sindromas?

Sindromas dažniausiai diagnozuojamas po kaklo traumų žmonėms, turintiems stuburo kanalo susiaurėjimą, vadinamąją stenozę, kuri dažnai išsivysto vyresniame amžiuje dėl kaklinės stuburo dalies artrozės. Retesniais atvejais priežastimi gali tapti navikai, kraujagyslių pakitimai ar ertmių (syringomyelija) susiformavimas nugaros smegenų centre.

Kaip pasireiškia ūminis sindromo priepuolis?

Ūminė forma staiga išsivysto po smarkaus kaklo atlošimo – pavyzdžiui, avarijos metu ar nukrentant. Tokios traumos metu centrinė nugaros smegenų dalis smarkiai nukenčia. Nors rečiau, tačiau sindromas gali pasireikšti ir dėl auglių ar kraujagyslių pakitimų, net jei nebuvo traumos.

Kokio paplitimo yra ši būklė?

Centrinis nugaros smegenų pažeidimo sindromas – tai dažniausia dalinio (nepilno) nugaros smegenų pažeidimo forma. Kasmet naujų nugaros smegenų traumų užregistruojama apie 18 000 atvejų.

Kaip pažeidimas veikia kūną?

Sutrikus centriniam nugaros smegenų traktui, nerviniai signalai iš smegenų nebesiekia žemiau traumos esančių kūno sričių. Judesių (ypač rankų) valdymas tampa sunkus, atsiranda raumenų silpnumas ar tirpimas. Galimi sunkumai vaikštant ar judant, kartais sutrinka pusiausvyra.

Galimos komplikacijos

• Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai
• Kraujo krešulių susidarymas venose
• Kvėpavimo problemos
• Per mažas kraujospūdis
• Rankų ir kojų silpnumas, tirpimas
• Raumenų spazmai/įsitempimas
• Staigūs stipraus kraujospūdžio epizodai (autonominė disrefleksija)

[Ligos – dinaminis čia] simptomai

• Skausmas, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis
• Sunkumai atliekant smulkius judesius, pavyzdžiui, pirštais
• Rankų ar rankų ir dilbių tirpimas
• Raumenų silpnumas ar net dalinis paralyžius
• Raumenų įsitempimas (spastiškumas)
• Sunkumai vaikštant, prarasta koordinacija ar nestabili eisena
• Dažnai prarandama šlapimo pūslės kontrolė

Simptomų intensyvumas priklauso nuo žalos masto – sunkesniais atvejais prarandamas pojūtis žemiau traumos vietos, kai kurie žmonės nebegali vaikščioti ar vystosi eisenos sutrikimai.

Priežastys

Dažniausiai centrinį nugaros smegenų pažeidimo sindromą sukelia kaklo atlošimo trauma, kai galva stipriai atsilenkia atgal. Ypač didelę riziką patiria žmonės, kurių kaklinė stuburo dalis jau yra susiaurėjusi arba nestabili. Kartais sindromą lemia ir kiti veiksniai – navikai, kraujotakos pakitimai ar nugaros smegenų vidaus ertmės.

Diagnozė

Diagnozuojant šią būklę, gydytojas iš pradžių atlieka išsamų klinikinį ištyrimą, domisi jums anksčiau nutikusiomis traumomis. Svarbus ir neurologinis paciento įvertinimas.

Kaip tikslinama diagnozė?

• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Rentgeno tyrimai
• Elektromiografija
• Lankstymo ir tiesimo funkcijos testai (judesio vertinimai)

Svarbu įvertinti, kaip judate ir kurie judesiai sukelia sunkumų, todėl kartais tiriama, kaip galite palenkti arba atlošti smakrą.

Gydymas ir valdymas

Centrinio nugaros smegenų pažeidimo sindromui taikomas tiek konservatyvus, tiek chirurginis gydymas – priklausomai nuo traumos priežasties ir sunkumo.

Nekirurginiai gydymo metodai

• Kaklo imobilizavimas: Tam tikrais atvejais gydytojai rekomenduoja kaklo įtvarą ar specialias rankų longetes, kad sumažintų judesius ir apsaugotų nervinius audinius.
• Vaistai: Dažniausia skiriami vaistai nuo uždegimo ir skausmo, kartais – steroidai.
• Ergoterapija: Specialistai padeda prisitaikyti prie pokyčių, moko naudotis pagalbinėmis priemonėmis, pritaiko kasdienės veiklos strategijas.
• Kineziterapija: Taikomi pratimai raumenų jėgai ir lankstumui didinti, mokoma efektyviai judėti ir naudotis reabilitacinėmis priemonėmis.

Kada reikalinga operacija?

Chirurginis gydymas taikomas tada, kai yra didesnių nugaros smegenų suspaudimų ar suplonėjęs stuburas nebeatlaiko krūvio. Taip pat operacijos gali prireikti, jei rasta navikų, kraujotakos pakitimų ar nugaros smegenų vidaus ertmių.

Atsigavimas po gydymo

Kuo greičiau pradedamas gydymas po traumos, tuo didesnė tikimybė, kad atsistatys dalis nervinių funkcijų. Ypač svarbu stebėti vyresnio amžiaus žmones – po 65 metų nervų funkcijos dažniau atsistato lėčiau.

Prevencija

Nors visiškai apsisaugoti nuo centrinio nugaros smegenų pažeidimo sindromo neįmanoma, yra priemonių, padedančių sumažinti riziką:

• Pašalinkite namuose kliūtis, kurios gali tapti kritimo priežastimi
• Dirbdami aukštyje arba ant kopėčių, laikykitės saugumo reikalavimų
• Naudokite apsaugines priemones sportuojant, ypač kontaktinėse sporto šakose

Norint sumažinti kaklinės stuburo dalies susiaurėjimo riziką, svarbu rūpintis savo stuburo sveikata:

• Reguliariai mankštinkitės
• Laikykitės taisyklingos laikysenos sėdėdami ir miegodami
• Kelkite sunkius daiktus taisyklingai, saugodami nugarą

Gyvenimo kokybė ir perspektyvos

Dauguma žmonių, kuriems diagnozuotas šis sindromas, atgauna dalį prarastos nervų sistemos funkcijos. Dažniausiai pirma atstato judėjimą kojomis ar šlapimo pūslės kontrolę. Smulkūs pirštų judesiai gali grįžti lėčiau.

Ligos baigtis priklauso nuo traumos sunkumo ir amžiaus. Kai kurie žmonės gali beveik visiškai atgauti rankų, kojų jėgą bei pirštų judesius, kitiems tenka nuolat susidurti su ribotu funkcionalumu, ypač rankų srityje.

Išgyvenimas ir savipriežiūra

Bendrą gyvenimo kokybę gerina pokalbiai su gydytoju apie realius lūkesčius ir reabilitacijos galimybes. Reguliarūs užsiėmimai su kineziterapeutu ar ergoterapeutu padeda palaikyti fizinę formą, išmokti prisitaikyti prie kasdienių iššūkių bei kurti naujus įgūdžius, palengvinančius kasdienybę.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.