Centrinės nervų sistemos vaskulitas (CNS vaskulitas) – tai retas kraujagyslių uždegimas, apimantis smegenis ir nugaros smegenis. Šis sutrikimas gali rimtai paveikti kraujotaką galvos ir nugaros smegenyse bei sukelti daugybę neurologinių simptomų. Gydytojai šią būklę kartais vadina pirminiu CNS vaskulitu arba granuliomatoziniu angiitu.
Kas yra CNS vaskulitas?
CNS vaskulitas – tai uždegiminis procesas, pažeidžiantis kraujagysles, kurios aprūpina centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros smegenis) deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Uždegimas sukelia kraujagyslių sienelių patinimą, sutirštėjimą, dėl ko kraujas sunkiau teka ir gali sutrikti normalus nervų sistemos darbas.
Centrinė nervų sistema atsakinga tiek už valingus judesius (kaip spustelėti mygtuką), tiek už nevalingus procesus – kvėpavimą ar širdies plakimą. Sutrikimai šioje svarbioje sistemoje dažnai pasireiškia įvairiais kūno pojūčiais ar net gyvenimo kokybės pablogėjimu.
CNS vaskulito tipai
Gydytojai CNS vaskulitą skirsto į dvi pagrindines formas:
- Pirminis CNS vaskulitas. Ši forma vystosi be jokios aiškios priežasties – ji nepriklauso nuo kitų ligų.
- Antrinis CNS vaskulitas. Tokiu atveju kraujagyslių uždegimą išprovokuoja kitos ligos ar būklės, dažniausiai uždegiminiai arba autoimuniniai procesai, infekcijos.
CNS vaskulito simptomai
CNS vaskulitas pasireiškia įvairiais požymiais, kurie priklauso nuo paveiktų nervų sistemos dalių. Dažniausi simptomai:
- Intensyvūs ir užsitęsę galvos skausmai
- Sumišimas, atminties pablogėjimas, lengvas pasimetimas
- Dilgčiojimas, tirpimas ar pakitę jutimai
- Bendras silpnumas
- Regėjimo sutrikimai – neryškus ar dvejinantis vaizdas
- Traukuliai
- Encefalopatija – smegenų patinimas, galintis sukelti nuotaikos, asmenybės pokyčius ar net sąmonės netekimą
Galimos CNS vaskulito komplikacijos
Kraujagyslėms nuolat patinant ir tirštėjant, kraujotaka tampa vis prastesnė. Ilgainiui uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip:
- Insultai
- Pereinantys smegenų kraujotakos sutrikimai („mini-insultai“)
- Smegenų aneurizmos
Šios komplikacijos kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.
CNS vaskulito priežastys
Pirminis CNS vaskulitas paprastai atsiranda be aiškios priežasties – jo kilmė dažniausiai lieka nežinoma. Tai – autoimuninė liga: organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo paties kraujagysles nervų sistemoje.
Antrinis CNS vaskulitas paprastai vystosi dėl kitų sveikatos problemų, kurios sukelia uždegimą organizme. Dažniausiai tai būna:
- Autoimuniniai susirgimai, tokie kaip vilkligė ar Behceto sindromas
- Granulomatozė su poliangiitu
- Eozinofilinė granulomatozė su poliangiitu (EGPA)
- Mikroskopinis poliangiitas
- Sjögreno sindromas
- Virusinės infekcijos (Epšteino-Barro virusas, juostinė pūslelinė ir kt.)
- Bakterinės infekcijos (tuberkuliozė, sifilis ir kt.)
Kas dažniausiai suserga CNS vaskulitu?
Šia liga gali susirgti bet kas, tačiau dažniau ji diagnozuojama vyrams. Dažniausiai CNS vaskulitas išryškėja apie 50-uosius gyvenimo metus, nors pasitaiko atvejų ir jauniems žmonėms.
Kaip nustatoma CNS vaskulito diagnozė?
Tiksliai nustatyti CNS vaskulitą nėra paprasta, todėl gydytojas skiria įvairius tyrimus ir atidžiai apklausia apie simptomų pobūdį, jų eigą, paūmėjimus ar pagerėjimus. Paprastai diagnozė patvirtinama pašalinus kitas galimas ligas, todėl atliekami įvairūs tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Kraujagyslių angiograma
- Atskirų audinių biopsija
Dažnai į tyrimų procesą įtraukiamas reumatologas – gydytojas, kuris specializuojasi uždegiminių ligų diagnostikoje ir gydyme.
Ligos požymiai ir žymenys
Nustatant CNS vaskulitą, atliekama įvairių laboratorinių tyrimų, kurie padeda įvertinti uždegiminę būklę ar aptikti ligai būdingų žymenų. Gydytojai paprastai skiria tokius tyrimus:
- Bendras kraujo tyrimas – galima aptikti anemiją
- ENG (eritrocitų nusėdimo greičio) tyrimas – padidėjimas rodo uždegimą
- C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas – padidėjęs lygis liudija ūmų uždegimą
- Lumbalinė punkcija (juosmeninė punkcija) – vertinama smegenų skysčio sudėtis, ypač leukocitų skaičius
Kaip gydomas CNS vaskulitas?
Šios ligos gydymo pagrindas yra uždegimo mažinimas ir pažeidimų nervų sistemoje kontrolė. Dažniausiai pacientams skiriami kortikosteroidai ir kiti imunosupresantai, kurie padeda nuslopinti imuninės sistemos perteklinį aktyvumą.
Pradžioje dažnai reikalingos didesnės vaistų dozės, vėliau, simptomams susilpnėjus, gydytojas palaipsniui mažina jų kiekį bei dažnumą. Gydymo tikslas – pasiekti remisiją, kai simptomai sumažėja iki minimumo arba visai išnyksta ilgesniam laikui.
Jei CNS vaskulitas yra antrinis – t. y. išsivystė dėl kitos ligos ar infekcijos, svarbu gydyti ir pirminę priežastį. Gydytojas konkrečiai paaiškins, kokio gydymo gali prireikti būtent jūsų atveju.
Kada būtina nedelsti pas gydytoją?
Svarbu nuolat stebėti savo būklę. Jei pastebite naujų ar besikeičiančių simptomų, nedelskite ir informuokite gydytoją, ypač jei simptomai stiprėja ar pasireiškia dažniau. Reikia pranešti ir tada, jei gydymas atrodo neveiksmingas ar nebetenka naudos. Gydytojas paskirs, kaip dažnai ateityje reikės lankytis stebėjimui, atlikinėti kraujo tyrimus ar kitus patikrinimus.
Nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškia staigus regėjimo netekimas, kvėpavimo sutrikimai, įtariamas insultas ar plyšusios smegenų aneurizmos simptomai.
Prognozė sergant CNS vaskulitu
CNS vaskulitas – lėtinė liga, kurios išgydyti iki galo šiuo metu nepavyksta, tačiau dauguma pacientų ilgam pasiekia remisiją, kai simptomai nebevargina ar juos jaučia tik retkarčiais.
Nors CNS vaskulitas dažniausiai nesutrumplina gyvenimo trukmės, tiksliau ją prognozuoti sudėtinga, nes ligos eigą gali bloginti sunkios komplikacijos – insultas ar smegenų aneurizma. Dėl šių komplikacijų žymiai padidėja ankstyvos mirties rizika.
Jei nerimaujate dėl CNS vaskulito poveikio jūsų sveikatai ar norite sužinoti daugiau apie gydymo ir priežiūros galimybes, drąsiai konsultuokitės su savo gydytoju. Jis padės suprasti ligos eigą ir parinks tinkamiausią gydymą.
