SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Nėštumas

Coxsackie virusas nėštumo metu

Greta Jakutytė Paskelbė Greta Jakutytė
2025 6 gruodžio
Kategorija Nėštumas
0
Coxsackie virusas nėštumo metu
Share on FacebookShare on Twitter

Nėštumo metu pasitaikantis koksakio virusas nėra itin dažna tema, tačiau su šiuo virusu susiduriama dažniau, nei gali pasirodyti, ypač vaikų sveikatos kontekste. Koksakio virusas (dažnai vadinamas koksakiovirus A16) priklauso enterovirusų šeimai, kurie gali sukelti įvairius negalavimus tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiesiems.

Koksakio viruso požymiai

Dažniausiai koksakio virusas pasireiškia kaip rankų, pėdų ir burnos liga (angl. HFMD). Ši infekcija ypač paplitusi tarp mažų vaikų iki 5 metų, tačiau ja gali susirgti ir vyresni vaikai ar net suaugusieji. Kai kuriose pasaulio šalyse, ypač Azijoje, šis virusas fiksuojamas dažniau.

  • Karščiavimas
  • Bendras silpnumas ar prasta savijauta
  • Gerklės skausmas
  • Nemalonūs ir skausmingi burnos pūsleliai ar žaizdelės
  • Bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda ant alkūnių, padų, pėdų ar lyties organų srityje

Suaugusieji kartais nejaučia jokių aiškių simptomų, todėl liga gali praeiti nepastebėta.

Gabiausi rizikos veiksniai

Koksakio virusas nėštumo metu retai kelia rimtą pavojų, tačiau tam tikros rizikos egzistuoja. Didžiausia rizika kyla, jei virusas gali patekti į vaisių per placentą, nors tai nutinka itin retai.

Susiję įrašai

Galimos komplikacijos po vazektomijos

Galimos komplikacijos po vazektomijos

2026 4 vasario
Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?

Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?

2026 4 vasario

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario

Kaip ir bet kuri kita infekcija nėštumo metu, koksakio virusas gali kiek padidinti persileidimo ar vaisiaus netekimo tikimybę. Ypač atidioms vertėtų būti toms moterims, kurios virusu užsikrečia paties nėštumo pabaigoje, nes infekcija tuomet dažniau paveikia naujagimius ar gali sukelti rimtesnių komplikacijų.

Kai kurie tyrimai rodo galimą sąsają tarp šios infekcijos ir tam tikrų įgimtų naujagimio širdies ar kitų organų ydų, tačiau šie ryšiai kol kas nėra galutinai patvirtinti. Svarbiausia prisiminti, jog užsikrėtus koksakio virusu nereikėtų iškart nerimauti – dažniausiai kūdikis lieka visiškai sveikas.

Kaip apsisaugoti nuo koksakio viruso?

Koksakiovirusai ir jų sukelta rankų, pėdų ir burnos liga pirmiausia plinta tarp mažų vaikų, o nėščiosios gali užsikrėsti, slaugydamos sergančius vaikus ar būdamos vaikų priežiūros įstaigose. Ypač svarbu laikytis higienos, jei šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas.

  • Rankų higiena. Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas, ypač po kontakto su sergančiu vaiku.
  • Veido kaukė. Jei vaikas čiaudo arba smarkiai sloguoja, pravartu dėvėti kaukę, kad sumažintumėte infekcijos riziką.
  • Nespauskite pūslelių. Jokiu būdu nelieskite ir nepažeiskite pūslelių – jų turinys gali būti užkrečiamas.
  • Nesidalykite buities daiktais. Venkite bendro naudojimosi puodeliais, dantų šepetukais ar kitais daiktais, kurie gali būti apseilėti.
  • Pakankamai gerkite vandens. Infekcijų metu nėštumo metu labai svarbu išlaikyti gerą skysčių balansą, nes dehidratacija gali paskatinti sąrėmius ar priešlaikinį gimdymą net ir neturint kitų simptomų.

Išvada

Nors užsikrėsti koksakio virusu nėštumo metu nėra malonu, rimtesnės komplikacijos pasitaiko gana retai. Svarbiausia rūpintis savimi, atsakingai laikytis higienos ir, be abejo, konsultuotis su gydytoju iškilus bet kokiems klausimams ar įtarimams dėl sveikatos. Saugodama save, kartu rūpinatės ir savo kūdikio gerove.

Greta Jakutytė

Greta Jakutytė

Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius. Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą. Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo. Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.

Susiję Pranešimai

Galimos komplikacijos po vazektomijos
Operacijos

Galimos komplikacijos po vazektomijos

Paskelbė Greta Jakutytė
2026 4 vasario
Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?
Dermatologija

Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 4 vasario
Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?
Psichologija

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 4 vasario
Kitas įrašas
4 dalykai, kuriuos norėčiau, kad žmonės suprastų apie 2 tipo diabetą

4 dalykai, kuriuos norėčiau, kad žmonės suprastų apie 2 tipo diabetą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Galimos komplikacijos po vazektomijos

Galimos komplikacijos po vazektomijos

2026 4 vasario
Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?

Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?

2026 4 vasario
Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Galimos komplikacijos po vazektomijos
  • Ar menopauzė daro įtaką hidradenitui supuratyvui?
  • Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.