Nuolatinis noras judinti kojas, nemalonūs pojūčiai vakare ir sunkumai užmigti – visa tai gali būti neramių kojų sindromo ženklas. Ši būklė pasireiškia stipriai norint pajudinti kojas, dažnai dėl nemalonių ar keistų pojūčių, kurie paprastai stiprėja vakarais arba prieš užmiegant.
Dažniausios priežastys
Pagrindinė neramių kojų sindromo priežastis siejama su dopamino stygiumi smegenyse. Šio neurotransmiterio gamybai būtinas geležis, todėl mažesnis jo kiekis arba vaistai, kurie sumažina dopamino koncentraciją, dažnai sukelia šio sutrikimo simptomus. Pirmieji pojūčiai dažniausiai prasideda vakare – kojas tarsi „lupa“, „graužia“, kartais panašūs pojūčiai jaučiami ir rankose.
Kitos galimos priežastys
- Nėštumas
- Geležies trūkumas organizme
- Kai kurie antidepresantai ar antihistamininiai vaistai
- Lėtinis inkstų nepakankamumas
Be to, svarbu žinoti, kad ši būklė gali būti paveldima – dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau yra sergančiųjų.
Efektyvios pagalbos būdai
Pirma ir dažnai svarbiausia pagalba – kasdienis kojų masažas prieš einant miegoti. Reguliarus masažavimas gali labai sumažinti simptomus ir pagerinti miego kokybę. Kai kuriems žmonėms gerai veikia šilti arba šalti kompresai. Elektrinės masažuoklės, naudojamos nugaros skausmams, taip pat dažnai palengvina pojūčius kojose.
Kartais simptomus gali paaštrinti vartojami vaistai. Jei pastebite, kad vartojate antidepresantus ar antihistamininius preparatus bei vargina neramių kojų simptomai, pasitarkite su gydytoju – galimas jų keitimas. Jei organizme nustatomas geležies trūkumas, šio mikroelemento papildymas dažnai pagerina savijautą.
Esant sunkesniems atvejams, gali būti skiriami specialūs vaistai, veikiantys dopamino sistemą. Pastaraisiais metais atsirado naujų gydymo galimybių ir preparatų, padedančių suvaldyti simptomus.
Papildai ir vitaminai
Esant geležies trūkumui, rekomenduojamas geležies papildas – tačiau šiuos preparatus verta rinktis tik tada, jei išties jaučiamas šio mikroelemento stygius. Geležis gali suerzinti virškinimo sistemą, todėl be pagrįsto poreikio jos vartoti nereikėtų.
Šiuo metu vis dar tiriamas magnio poveikis neramių kojų sindromui. Tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad magnio papildai ženkliai pagerintų būklę, todėl oficialių rekomendacijų nėra.
Skiriami vaistai ir jų poveikis
Gydytojai dažniausiai skiria dopaminą veikiančius vaistus, tačiau juos vartojant didesnėmis dozėmis ilgą laiką organizmas gali priprasti. Yra vaistų grupė, susijusi su gabapentinu – tai medžiagos, kurios pradžioje buvo skirtos epilepsijai gydyti. Vis dažniau skiriami preparatai, veikiantys dopaminą, kuriuos galima vartoti ir kaip pleistrus, klijuojamus ant odos.
Taip pat naudojami naujesni vaistai, kurie sudaro galimybę lengviau parinkti tinkamą dozę. Paprasti skausmą malšinantys vaistai, deja, neramių kojų sindromo simptomams neveiksmingi. Jei malšina tik skausmą, gali būti kita priežastis.
Reikėtų vengti nereceptinių migdomųjų, kurių sudėtyje dažnai būna antihistamininę veiklą turinčių medžiagų – jos tik pablogina būklę. Taip pat žinoma, kad kai kurie antidepresantai, litis ar vaistai, mažinantys dopamino kiekį, gali dar labiau pabloginti simptomus. Tačiau yra ir išimčių – pavyzdžiui, bupropionas, kuris paprastai simptomų nepadidina.
Bendros sveikatos būklės valdymas
Jau sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija, svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus. Savarankiškai jų nutraukti negalima – būtina pasitarti su gydytoju, galbūt įmanoma parinkti tinkamesnį preparatą. Kai kurie antidepresantai, be neigiamo poveikio kojų simptomams, gali netgi padėti juos sumažinti.
Neramių kojų sindromas dažnai sukelia miego stoką, o mažiau miego gali tapti papildoma rizika vystytis depresijai, diabetui ar padidėjusiam kraujospūdžiui.
Patarimai savijautos gerinimui
Vienas veiksmingiausių būdų – kiekvieną vakarą pamasažuoti kojas. Jei pastebite, kad simptomai prasideda tam tikru metu, pavyzdžiui, apie 21 valandą vakaro, masažą pradėkite šiek tiek anksčiau – tarp 20 ir 21 valandos. Dažnai masažas prieš pasireiškiant simptomams veikia geriausiai.
Ar mankšta padeda?
Reguliari mankšta arba paprastas vaikščiojimas ir raumenų tempimas gali palengvinti simptomus. Svarbu nepersistengti – užtenka švelnių pratimų, sutelktų į tas kūno dalis, kurios dažniausiai sukelia nemalonius pojūčius.
