Embolija – tai staigus kraujagyslės užsikimšimas, dažniausiai sukeltas kraujo krešulio ar kitos medžiagos, atkeliavusios iš kitos kūno vietos. Tokios užtvaros neleidžia kraujui normaliai tekėti, todėl sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas įvairiems organams ir audiniams.
Kas yra embolija?
Embolija – tai būklė, kai kraujagyslėje susiformuoja kliūtis, kuri paprastai atsiranda ne toje vietoje, kur susidarė kraujo krešulys ar kita užsikimšimą sukėlusi medžiaga. Į kraujotaką gali patekti ne tik krešuliai – užsikimšimus gali sukelti ir oro burbuliukai, navikinės ląstelės, riebalai, infekuotos medžiagos ar net vaisiaus vandenys.
Dažniausiai užsikimša nedidelio skersmens kraujagyslės, ypač tose vietose, kur arterijos šakojasi arba susiaurėja dėl aterosklerozinių plokštelių. Dėl savo struktūros kai kurios kraujagyslės labiau linkusios „pritraukti“ svetimkūnius, tad užsikimšimas jose įvyksta lengviau.
Embolija gali išsivystyti įvairiuose organuose: smegenyse, plaučiuose, inkstuose ar blužnyje. Vis dėlto dažniausia vieta – plaučiai. Kai kraujo krešulys, atskyla, pavyzdžiui, iš kojų venų, ir nukeliauja į plaučius, toks atvejis vadinamas plaučių embolija.
Embolijos rūšys
- Kraujo krešulio sukelta (tromboembolinė)
- Navikinės ląstelės
- Riebalų embolija
- Infekuoto krešulio (septinė)
- Oro ar azoto burbuliukai
- Vaisiaus vandenų patsikimas
Kaip dažnai pasireiškia embolija?
Embolijos – dažna medicininė problema. Ypač dažnai diagnozuojama veninė tromboembolija, kuri tarp širdies ir kraujagyslių ligų užima trečią vietą po insultų bei infarktų. Veninės embolijos pasitaiko dažniau nei arterinės.
Embolijos simptomai
Embolija nutraukia kraujo tekėjimą – kartu su juo ir deguonies tiekimą, todėl organas ar audinys, kuriame įstrigo embolas, pradeda patirti deguonies trūkumą. Taip prasideda infarktas – audinių žūtis dėl nutrūkusios kraujotakos. Kartais toks kraujagyslės užsikimšimas gali baigtis mirtimi.
Nedideli embolai neretai susidaro venose, vėliau patenka į dešinę širdies pusę ir iš ten keliauja į plaučius. Ten jie gali užkimšti plaučių kraujagysles ir iššaukti plaučių infarktą. Retais atvejais stambus embolas gali užblokuoti visą kraujo tėkmę į plaučius, kas labai pavojinga.
Simptomai priklauso nuo užsikimšimo vietos ir tipo – kartais jie būna sunkiai pastebimi arba visai nejuntami. Dažniausi embolijos požymiai:
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Deguonies trūkumas kraujyje
- Pagreitėjęs, paviršutiniškas kvėpavimas
- Silpnumo jausmas
- Galvos skausmas
- Smulkūs bėrimo tipo taškeliai ant viršutinės kūno dalies (petekijos)
- Skausmas krūtinėje
- Greitas širdies plakimas
- Kūno temperatūros padidėjimas
- Galūnės patinimas
- Priepoliški traukuliai
- Galvos svaigimas
- Pykinimas, vėmimas
- Sumažėjęs kraujospūdis
Embolijos priežastys
Didžioji dauguma embolijų susiformuoja dėl trombų kojų giliose venose – tai vadinama giliųjų venų tromboze, kurios metu krešulys nukeliauja į plaučius. Rečiau kraujo krešuliai susidaro rankų venose. Taip pat embolijos gali atsirasti dėl kitų priežasčių:
- Širdies infekcija
- Prieširdžių virpėjimas
- Kairiojo širdies skilvelio krešuliai
- Kaulų lūžiai po traumos
- Vėžiniai susirgimai
- Infekcijos
- Kasaus uždegimas (pankreatitas)
- Riebalų nusiurbimo procedūros
- Kaujo čiulpų transplantacija
- Nėštumo ir gimdymo komplikacijos, pavyzdžiui, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ar placentos problemos
Rizikos veiksniai
Didžiausia embolijos rizika kyla dėl kraujo krešulių, tačiau svarbūs ir papildomi faktoriai:
- Nejudrumas ar ilgas gulėjimas
- Chirurginės operacijos, procedūros
- Širdies nepakankamumas
- Persirgtas insultas
- Onkologinės ligos
- Traumos
- Padidėjęs kraujospūdis
- Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
- Hormoniniai kontraceptikai
- Ligos, dėl kurių kraujas greičiau kreša
- Tam tikri medicinos prietaisai (pvz., elektrokardiostimuliatorius)
Pasekmės ir komplikacijos
Embolijos pasekmės priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje įvyksta užsikimšimas. Galimos komplikacijos:
- Pažeisti smegenų funkcija (pavyzdžiui, atminties sutrikimai)
- Širdies ritmo sutrikimai
- Staigus širdies sustojimas
- Miokardo infarktas
- Smegenų, plaučių ar kitų organų tinimas
- Ūminis kvėpavimo nepakankamumas
- Galūnės praradimas
- Blužnies pūlinys
- Audinių žūtis (nekrozė) inkstuose, blužnyje ar kituose organuose
- Širdies vožtuvo nesandarumas
- Inkstų veiklos nepakankamumas
- Širdies nepakankamumas
- Insultas
- Netektis gyvybės
Kaip diagnozuojama embolija?
Sveikatos specialistai pradeda nuo apžiūros ir atkreipia dėmesį į galimus embolijos ženklus, pavyzdžiui, odos pakitimus ar kvėpavimo sutrikimus. Vėliau atliekami įvairūs tyrimai, priklausomai nuo įtariamos embolijos tipo:
- Kraujo tyrimai
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Doplerio ultragarso tyrimas
- Elektrokardiograma (EKG)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso angiograma ar magnetinis rezonansas (MRA, MRT)
- Angiografija
- Transtorakalinis ar transezofaginis širdies echoskopija
- Audinio biopsija
Gydymo galimybės
Pagrindinis embolijos gydymo tikslas – kuo greičiau pašalinti užsikimšimą ir atkurti įprastą kraujo tekėjimą. Dažniausiai taikomas gydymas vaistais, tačiau prireikus gali būti svarstoma ir chirurginė intervencija.
- Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai)
- Krešulius tirpdantys preparatai (trombolitikai)
- Antibiotikai (jei embolija sukėlė infekcija)
- Širdies veiklą skatinantys vaistai (inotropai)
- Deguonies terapija arba gydymas hiperbariniu deguonimi
- Chirurginis embolo šalinimas (embolektomija)
Sunkiais atvejais gali prireikti gyvybę palaikančių priemonių, tokių kaip dirbtinė plaučių ventiliacija ar specialūs širdies ir plaučių veiklą palaikantys aparatai.
Gydymo komplikacijos
Vaistai, skystinantys kraują ar tirpdantys krešulius, didina kraujavimo riziką. Taip pat po šalinimo operacijos galimos tokios komplikacijos:
- Kraujagyslės pažeidimas
- Vidinis ar išorinis kraujavimas
- Pernelyg sulėtėjęs širdies ritmas
- Sumažėjęs kraujospūdis
- Staigus širdies sustojimas
Kaip išvengti embolijos?
Dalis embolijų gali būti užkirsta laiku imamantis prevencinių veiksmų, ypač jei esate rizikos grupėje. Gydytojas gali patarti šias priemones:
- Reguliarūs kojų pratimai kelionėse ar ilgo sėdėjimo metu
- Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai
- Specialios kompresinės kojinės
- Pneumatinio suspaudimo prietaisai
- Venos filtro įvedimas
Ligos eiga ir prognozė
Kai kurie žmonės dėl embolijos jaučia labai stiprius simptomus, kiti kone nejaučia nieko. Ligos eigą lemia užsikimšimo dydis, vieta ir poveikis organams. Greita diagnostika ir gydymas reikšmingai padidina palankų baigties tikimybę, tačiau embolija gali kelti tiesioginę grėsmę gyvybei.
Kaip rūpintis savimi po embolijos?
Po perkeltos embolijos dažnai reikia reabilitacijos, ypač jei pažeisti svarbūs organai, tokie kaip smegenys ar plaučiai. Deguonies trūkumas, kurį sukėlė užsikimšusi kraujagyslė, gali nulemti ilgalaikį ar net negrįžtamą organų pažeidimą.
Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis paskirtų rekomendacijų bei vaistų vartojimo grafikų.
Kada konsultuotis su gydytoju?
Jei pajutote embolijos simptomus, medikų pagalba būtina nedelsti. Net ir po sėkmingo gydymo reikalingos paskirtos kontrolinės apžiūros, kad būtų stebimas sveikimas, įvertinama kraujavimo rizika vartojant skystinamuosius vaistus ar vyksta kiti pokyčiai.
Klausimai savo gydytojui
- Kokia priežastis tiksliai sukėlė mano emboliją?
- Kokia mano prognozė ir tolimesnė eiga?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Kaip ateityje galiu sumažinti embolijos riziką?
