Netaisyklinga kalba: požymiai, priežastys ir gydymas

Kalbos nenuoseklumas – tai sklandumo sutrikimas, kuris paveikia kalbos tempą ir ritmą. Toks sutrikimas reiškia, jog žmogaus kalba tampa pernelyg greita, žodžiai susilieja, praleidžiamos skiemenys, kartais pokalbio viduryje randasi netikėtų pauzių. Dėl to kalbantiems viskas atrodo suprantama, tačiau klausytojui tekstas gali pasirodyti padrikas ir sunkiai sekamas. Dažnai aplinkiniai ragina kalbėti lėčiau ar prašo pakartoti mintį, kas gali sukelti nusivylimą.

Dažnumas ir paplitimas

Manoma, kad šis kalbos sutrikimas pasireiškia maždaug 1,1–1,2 % mokyklinio amžiaus vaikų. Pastebėta, jog apie trečdalis asmenų, kurie mikčioja, taip pat pasižymi ir kalbos nenuoseklumo bruožais. Berniukams ši būklė nustatoma dažniau, dažniausiai – tik sulaukus aštuonerių metų ar vėliau, kai kalba tampa sudėtingesnė ir aiškiau matomos nenuoseklumo apraiškos.

Kalbos nenuoseklumo simptomai

Šiam sutrikimui būdinga, kad kalbama labai greitai, naudojama daug žodžių užpildų (pvz., „na“, „eee“), kartais laužomos įprastos kalbos struktūros, o pasakymai virsta padrikais kalbos „šuoliais“.

  • Spartus kalbėjimas: dažniausiai pašnekovams būna sunku suprasti, ką norima pasakyti, nes kalbos ritmas nelygus ir gali būti nervingas.
  • Žodžių bei frazių trumpinimas: kartais praleidžiami keli skiemenys ar žodžiai, todėl ištisą frazę galima sutrumpinti į nesuprantamą junginį (pvz., „noriueit“ vietoj „noriu eiti“).
  • Pauzės neįprastose vietose: sakinys gali būti nutraukiamas netikėtai, pvz., „Noriu nueiti į [pauzė] parduotuvę“.
  • Dažnas užpildų naudojimas: į kalbą nuolat įterpiami žodžiai „eee“, „na“, „žinai“ ir panašiai, kurie trukdo perteikti mintį nuosekliai.
  • Minčių padrikumas: pokalbio metu gali būti nuolat keičiamos temos, sunkiau sekti kalbančiojo minties eigą, pavyzdžiui: „Turiu pabaigti… nenoriu vėl gauti papeikimo. Praeitą kartą vėlavau pateikti ataskaitą. Dabar turiu ją atiduoti laiku.“
  • Minties peržiūrėjimas kalbant: sakinio viduryje galima persigalvoti ar keisti formuluotę (pvz., „Noriu praleisti… ar galiu praleisti… popietę su tavimi?“).

Be šių požymių, dažnai pastebimi ir kiti sunkumai: nerangus rašymas, dėmesio stoka, gausūs rankų judesiai kalbant, žvilgsnio vengimas, pokalbio taisyklių nesilaikymas, pertraukimas.

Priežastys

Iš kur atsiranda šis kalbos sutrikimas, galutinai nėra aišku. Pastebėta, kad nenuoseklumas dažniau pasitaiko asmenims, turintiems klausos informacijos apdorojimo sutrikimą, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), autizmo spektro sutrikimus, mokymosi sunkumų ar Tourette sindromą. Kai kurie tyrimai svarsto genetinę įtaką, tačiau tai dar reikia patvirtinti.

Galimos pasėkmės

Nuolatiniai bendravimo trikdžiai, nesupratimas ar nesėkmingi bandymai perduoti informaciją kitiems gali stipriai paveikti žmogaus emocinę būklę. Vaikai, susiduriantys su šiuo sutrikimu, kartais ima gėdytis, abejoti savimi, atsiriboja nuo bendraamžių, netgi stengiasi kalbėti kuo mažiau, kad išvengtų nesusipratimų.

Būtent todėl svarbu laiku atpažinti ir pradėti gydyti šį sutrikimą – efektyvus bendravimas gali turėti teigiamos įtakos daugelyje gyvenimo sričių.

Diagnozė

Kalbos nenuoseklumą nustato logopedas, įvertindamas kalbėjimo ypatybes ir atmestamas kitas galimas kalbos sutrikimų priežastis. Diagnozei nustatyti svarbu išsiaiškinti, ar nenuoseklumas nesusijęs su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, dėmesio ar mokymosi sutrikimais. Gydytojas ar specialistas:

  • Išklauso paciento kalbą natūraliame pokalbyje
  • Prašo garsiai skaityti
  • Siūlo atpasakoti istoriją ar prisiminimą
  • Gali rekomenduoti atlikti skaitymo, rašymo ar pažinimo testus

Jei kalbos nenuoseklumas pasireiškia vaikui, svarbu gauti ir pedagogo ar mokyklos specialisto nuomonę – tai padeda atskirti, ar pastebimi dar kiti kalbos, socialiniai ar mokymosi sunkumai. Detaliai įvardinus visas problemas, lengviau pasirinkti veiksmingus pagalbos būdus.

Gydymas

Pagrindinė pagalbos forma – logopedo vedama kalbos terapija. Jos metu ugdomas sąmoningumas apie nenuoseklumo požymius, mokoma aiškiai ir suprantamai kalbėti. Dažnai naudojami vaizdo įrašai, kad žmogus išgirstų bei pamatytų, kaip skamba ir atrodo jo kalba pašaliniam.

  • Praktikuojami pratimai, padedantys kvėpuoti pastoviu ritmu
  • Mokoma daryti logiškas pauzes tinkamose vietose
  • Akcentuojamos skiemenys, kad žodžiai nesusilietų
  • Kuriama struktūra pasakojimui, kad klausytojui būtų aišku
  • Skatinamas akių kontaktas ir kiti neverbaliniai ženklai
  • Mokoma, kaip tinkamai iškomunikuoti poreikius, pavyzdžiui, prašyti leisti pabaigti mintį nesikišant

Kartais naudinga papildyti gydymą konsultacijomis ar psichologine pagalba – tai ypač svarbu tiems, kuriems nauji kalbėjimo įgūdžiai kelia stresą ar nerimą. Jei vaikui taikoma terapija, logopedines žinias gali stiprinti ir šeimos konsultacijos, kurios padeda pritaikyti naujus įgūdžius kasdieniame gyvenime.

Prevencija ir valdymas

Šio kalbos sutrikimo užkirsti kelio neįmanoma, tačiau nuolatinė kalbos terapija padeda jį suvaldyti ir tapti užtikrintais, aiškiais komunikatoriais.

Gyvenimas su kalbos nenuoseklumu

Kasdienėje veikloje svarbu nuolat palaikyti ir kartoti terapijos metu įgytus įgūdžius. Tėvai gali padėti vaikui prisiminti logopedijos pamokas ir jas kartoti namuose. Rekomenduojama:

  • Domėtis ir stebėti, kaip vaikui sekasi taikyti naujus kalbėjimo metodus
  • Būti kantriems – svarbu leisti žmogui baigti mintį nenutraukiant
  • Pasinaudoti mokykloje teikiama pagalba ir pritaikymais
  • Palaikyti ryšį su kitomis šeimomis, auginančiomis vaikus su šiuo sutrikimu – patirtis ir pagalba gali būti abipusiai naudinga

Kreipimasis į specialistus

Pastebėjus kalbos nenuoseklumo požymių, svarbu kreiptis į specialistą. Verta atkreipti dėmesį, jei aplinkiniai dažnai prašo kalbėti lėčiau ar pakartoti pasakytą mintį – tai gali būti ženklas, kad reikalinga logopedo konsultacija.

Ar tai neurologinis sutrikimas?

Nors kalbos nenuoseklumas yra laikomas kalbos sklandumo sutrikimu, kai kurie tyrimai leidžia daryti prielaidą apie galimus neurologinius veiksnius. Tyrimuose analizuojant kalbančiųjų smegenų veiklą buvo pastebėta pakitimų tiek baziniuose mazguose, tiek priekinėje smegenų žievėje. Vis dėlto kalbos specialistai toliau ieško tikslių sutrikimo priežasčių ir sąsajų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *