Zoofobija – tai išskirtinai stipri, dažnai nekontroliuojama gyvūnų baimė. Kai kuriems žmonėms ši fobija pasireiškia tik tam tikrų rūšių gyvūnų baime, pavyzdžiui, šunų ar vorų, o kiti nesijaučia saugūs prie bet kokių gyvūnų ar net matydami jų atvaizdus.
Kas yra zoofobija?
Zoofobija priskiriama prie specifinių fobijų – nerimo sutrikimų, pasireiškiančių stipria baime tam tikrų objektų, situacijų, gyvūnų ar net žmonių atžvilgiu. Žmonės supranta, kad ši baimė gerokai viršija realią grėsmę, tačiau emocijų suvaldyti dažnai nepavyksta.
Zoofobijos atmainos
Žmonės, kovojantys su zoofobija, gali bijoti tik vienos gyvūnų rūšies arba patirti stiprią baimę prieš daugybę skirtingų gyvūnų. Dažniausiai pasitaikančios atmainos yra ofidiofobija (gyvačių baimė) ir arachnofobija (vorų baimė). Tarp kitų dažnesnių gyvūnų fobijų galima paminėti:
- Chiroptofobiją – šikšnosparnių baimė
- Kinofobiją – šunų baimė
- Entomofobiją – vabzdžių baimė
- Musofobiją – pelių ir žiurkių baimė
- Spheksfobiją – širšių baimė
Kaip dažnai pasitaiko zoofobija?
Specifinės fobijos – gana įprasti psichologiniai sutrikimai, paliečiantys daugiau nei dešimtadalį suaugusiųjų. Iš jų vien gyvūnų baimė priskiriama prie trijų dažniausių specifinių fobijų.
Zoofobijos simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – intensyvi, kartais nepaaiškinama baimė gyvūnų atžvilgiu. Žmogus žino, kad baimė nėra pagrįsta realia grėsme, tačiau vis tiek jaučia stiprų nerimą.
Dėl zoofobijos asmuo gali vengti lankytis gyvūnų parkuose, zoologijos soduose, tarkime, neretai atsisako apsilankyti pas bičiulius, kurie turi augintinių, arba net vengia žiūrėti dokumentinius filmus apie gyvūnus.
Susidūrus su baimę keliančiu gyvūnu ar net mintimis apie jį, žmogui gali pasireikšti ryškūs fiziniai simptomai:
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje
- Širdies ritmo padažnėjimas
- Galvos svaigimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Dusulys
- Gausus prakaitavimas
- Drebėjimas
Vaikai, susiduriantys su gyvūnų baime, dažnai įsikimba į artimą žmogų, pradeda stipriai verkti, sustingsta arba ima isterikuoti.
Zoofobijos atsiradimo priežastys
Kas lemia zoofobijos atsiradimą, nėra visiškai aišku, tačiau yra keli veiksniai, didinantys riziką susirgti šia fobija:
- Baimę gyvūnams jaučiantys šeimos nariai
- Paveldimumas ir individualus polinkis į padidintą nerimą
- Nemalonūs ar traumuojantys susidūrimai su gyvūnais, pavyzdžiui, šuns užpuolimas
Kaip nustatoma zoofobija?
Diagnozuojant šį nerimo sutrikimą, svarbiausias žingsnis – išsamus pokalbis su profesionalu. Gydytojai paprastai teiraujasi apie tipinius elgsenos pokyčius:
- Nuolatinį gyvūnų vengimą ar net apie juos galvoti
- Baimė ar stiprus nepatogumas, trunkantis šešis mėnesius ar ilgiau
- Smarkus, neatitinkantis tikrosios grėsmės panikos pojūtis
- Panikos ar didelio nerimo protrūkiai, vos pagalvojus apie gyvūnus
- Sutrikdytas kasdienis gyvenimas, darbas ar studijos
- Didesnis nerimas, žinant, kad galima pamatyti gyvūną
Panašūs simptomai gali būti ir kitų nerimo sutrikimų ar psichikos sveikatos problemų požymis, todėl pasirenkami papildomi vertinimo metodai.
Zoofobijos gydymo būdai
Ši fobija gali būti efektyviai valdoma taikant įvairius terapinius metodus, kurie parenkami pagal individualius poreikius. Dažniausiai siūlomos šios priemonės:
- Ekspozicinė terapija – pagrindinis būdas, padedantis įveikti gyvūnų baimę. Jos esmė – palaipsniui ir saugiai supažindinti žmogų su baimę keliančiais objektais, pradedant nuotraukomis ar vaizdo įrašais apie gyvūnus. Reguliarūs užsiėmimai sumažina nerimą beveik visiems juos išbandantiems.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – pokalbis su specialistu padeda pažinti daugelį nerimą keliančių minčių priežasčių ir treniruoti protą reaguoti objektyviai. KET dažnai derinama su ekspozicine terapija, bet gali būti taikoma ir atskirai.
- Vaistai – pritaikomi tik tuo atveju, jei kitos priemonės nepakankamai padeda mažinti simptomus.
Ar galima išvengti zoofobijos?
Nėra universalių priemonių šiai fobijai išvengti, tačiau sveikas gyvenimo būdas gali padėti geriau susidoroti su patiriamu nerimu:
- Mažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą, kaupkite skysčius, kad išvengtumėte dehidratacijos
- Valgykite subalansuotą maistą: liesus baltymus, geruosius riebalus, pilno grūdo produktus, šviežius vaisius
- Sportuokite reguliariai
- Kokybiškai pamiegokite bent 7–8 valandas per parą
- Palaikykite ryšį su jums artimais žmonėmis ar specialistais, kad neatsirastų socialinė izoliacija
Kas laukia žmogaus, turinčio zoofobiją?
Pradėjus gydymą, dauguma žmonių sugeba sumažinti baimės lygį ir išvengti, kad ši fobija stipriai sutrikdytų jų gyvenimą. Negydoma zoofobija gali lemti:
- Nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar padidėjęs bendras nerimas
- Polinkį užsisklęsti ir vengti socialinių situacijų
- Priklausomybių nuo įvairių medžiagų formavimąsi
Praktiniai patarimai kasdienybėje
Daugelis žmonių, pradėję gydymą, pastebi, kad jų simptomų dažnis ir stiprumas sumažėja. Nemaža dalis įveikia stiprią gyvūnų baimę, o kiti išmoksta su ja gyventi ir kontroliuoti simptomus ilgalaikėje perspektyvoje.
Susidūrus su gyvūnu, kuris kelia nerimą, galima palengvinti simptomus keliomis praktinėmis priemonėmis:
- Lėtai ir sąmoningai kvėpuokite, skaičiuodami iki keturių įkvepiant ir iškvepiant
- Atlikite trumpą, intensyvų aerobinės veiklos pratimą, pavyzdžiui, šokinėkite vietoje arba bėgiokite
- Medituokite ar įsivaizduokite raminančius vaizdus
