Hipertenzinė encefalopatija: simptomai ir gydymas

Hipertenzinė encefalopatija – tai laikinas smegenų veiklos sutrikimas, kuris atsiranda dėl itin aukšto kraujospūdžio. Matuojant kraujospūdį, nustatoma, kokiu stiprumu kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Kai šis spaudimas smarkiai per didelis, gali išsivystyti ūmi būklė, kurios metu sutrinka žmogaus sąmonė, kyla rimtų neurologinių simptomų ir netgi gresia komos pavojus.

Kas yra hipertenzinė encefalopatija?

Hipertenzinė encefalopatija pasireiškia dėl staigaus ir reikšmingo kraujospūdžio padidėjimo. Dažniausiai ši būklė užklumpa žmones, kai kraujospūdis viršija 220/130 mmHg, tačiau kartais ji gali išsivystyti ir esant mažesniam – pavyzdžiui, nuo 160/100 mmHg. Tai – skubi ir gyvybei pavojinga situacija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Staigios hipertenzijos situacijos sudaro mažiau nei 2 % visų susirgimų, dėl kurių žmonės patenka į skubiosios pagalbos skyrių. Apie 15 % šių ekstremalių atvejų būna būtent hipertenzinė encefalopatija.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė šios būklės priežastis – smarkiai užkilęs kraujospūdis. Kai kraujagyslės nebesugeba prisitaikyti prie stipraus spaudimo, sutrinka smegenų kraujotaka ir išsivysto encefalopatija.

Susiję įrašai

Nepažinti ar negydomi kraujospūdžio sutrikimai
Staigus kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo nutraukimas
Inkstų ligos ar nėščiųjų preeklampsija (aukštas kraujospūdis nėštumo metu)
Tam tikras vėžio gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija

Hipertenzinės encefalopatijos simptomai

Dėl galvos spaudimo – lėtai stiprėjantis galvos skausmas
Silpnumas, nuovargis
Pykinimas ar vėmimas
Sutrikusi orientacija, sumišimas
Staigūs asmenybės pokyčiai, neramumas
Matymo pablogėjimas ar laikinas regos praradimas
Traukuliai
Nesąmoningumas ar net koma

Pavojai ir galimos komplikacijos

Negydoma, ši būklė gali palikti visam laikui trunkančius padarinius, pavyzdžiui, smegenų pažeidimą ar smegenų tinimą (cerebrinį edemą). Taip pat gresia inkstų nepakankamumas, akių pažeidimai, miokardo infarktas arba koma. Dėl to hipertenzinė encefalopatija priskiriama prie itin pavojingų būklių.

Kaip nustatyti hipertenzinę encefalopatiją?

Nustatant šią diagnozę, gydytojas pirmiausia vertina paciento neurologinius sutrikimus ir pamatuoja kraujospūdį. Šį įvertinimą paprastai atlieka skubiosios pagalbos ar ligoninės skyriuje, dažnai atliekant ir fizinį, ir neurologinį apžiūrėjimą. Taip pat rūpestingai klausiama apie anksčiau vartotus ar šiuo metu vartojamus vaistus bei papildus.

Siekiant įsitikinti, ar nėra pažeisti kiti organai, gali būti paskirti įvairūs papildomi tyrimai:

Kraujo tyrimai
Širdies veiklos vertinimas (elektrokardiograma)
Krūtinės ląstos rentgenograma
Smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas

Gydymo principai

Hipertenzinės encefalopatijos gydymas prasideda nuo greito, tačiau kontroliuojamo kraujospūdžio mažinimo. Tam taikomi stiprūs greito poveikio vaistai, dažniausiai leidžiami per lašelinę į veną, nes taip galima tiksliau reguliuoti jų poveikį.

Gydymo metu ligonis nuolat stebimas ligoninės palatoje ar reanimacijoje.
Optimalu kraujospūdį sumažinti ne daugiau nei 10–15 % pirmąją valandą ir ne daugiau kaip ketvirtadaliu per 24 valandas. Pernelyg staigus spaudimo sumažėjimas gali pažeisti smegenų kraujagysles arba paskatinti insultą.

Jei atsiranda traukulių, skiriami papildomi vaistai, mažinantys traukulių tikimybę, tačiau jų vartojama tik tiek, kiek reikia stabilizuoti būklę.

Gydymui taikomi vaistai

Nicardipinas
Labetalolis
Hidralazinas
Fenoldopamas
Klevidipinas
Natrio nitroprusidas

Šalutiniai poveikiai gydymo metu

Didelis nuovargis
Galvos svaigimas ar netikėtas silpnumas
Apalpimas
Inkstų pažeidimas
Insulto rizika

Tokie rimti šalutiniai reiškiniai reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros ir stebėjimo gydymo metu, kad būtų išvengta komplikacijų.

Kaip greitai pagerėja savijauta?

Pagerėjimą pacientas dažniausiai pajunta per 24–48 valandas, kai kraujospūdis sureguliuojamas. Tačiau, jei buvo stipriai paveiktos smegenų funkcijos, atgauti visišką darbingumą ar sveikatą gali prireikti keleto dienų ar net savaičių – tai priklauso ir nuo galimų komplikacijų.

Ilgalaikė kontrolė

Po ūmios būklės, gydytojai paskiria kraujospūdį reguliuojančių tablečių vartojimą ilgą laiką. Taip pat dažnai rekomenduojama keisti mitybą (ypač vengti druskos) bei pradėti reguliariai judėti. Tokie įpročiai padeda išvengti ateities problemų.

Kaip galima sumažinti riziką susirgti?

Subalansuota ir sveika mityba
Druskos ribojimas (ne daugiau nei 2 gramai per dieną)
Reguliarus fizinis aktyvumas
Nevartoti tabako gaminių
Kontroliuoti streso lygį
Riboti alkoholio kiekį
Nustatytu laiku vartoti paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio

Prognozė

Jeigu spaudimas sumažinamas greitai ir tinkamai, dauguma simptomų praeina be liekamųjų padarinių. Vis tik žmonėms, turintiems lėtinių susirgimų ar kitų sveikatos problemų, komplikacijos gali būti dažnesnės. Po tokios būklės būtina nuolat sekti kraujospūdį, o prireikus – koreguoti gydymą.

Gydytojas gali rekomenduoti įsigyti namų kraujospūdžio matuoklį, kad galėtumėte savarankiškai stebėti spaudimo pokyčius. Jei pajuntate neįprastų simptomų vartojant vaistus, apie tai informuokite savo gydytoją ir be jo leidimo nenustokite vartoti paskirtų medikamentų.

Rekomendacijos gyvenimui su aukštu kraujospūdžiu

Jei turite polinkį į aukštą kraujospūdį ar jau sergate, reguliariai lankykitės pas šeimos gydytoją – jis ne tik stebės jūsų sveikatą, bet ir padės pasirinkti tinkamą gydymą. Be gydytojo nurodymo nenutraukite vaistų vartojimo. Būtinai informuokite apie bet kokius naujus ar neįprastus simptomus ir šalutinį poveikį gydymo metu.

Kreipimosi į gydytoją ar skubios pagalbos būtinybė

Pastebėjus simptomus, būdingus hipertenzinei encefalopatijai – stiprų galvos skausmą, sutrikusį sąmoningumą, traukulius ar regėjimo praradimą – būtina kuo skubiau vykti į artimiausią gydymo įstaigą. Greita pagalba gali išgelbėti gyvybę.