Hipodontija – tai įgimta būklė, kai žmogui trūksta vieno ar kelių dantų. Toks sutrikimas gali paveikti tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, dažniausiai trūksta nuo vieno iki šešių neišdygusių dantų (išskyrus protinius). Likę dantys hipodontijos atveju neretai būna mažesni, kai kada – smailūs arba netaisyklingos formos.
Kas yra hipodontija?
Hipodontija yra terminas, apibūdinantis būklę, kai žmogus gimsta neturėdamas dalies dantų. Tai dentalinės agenezės forma – reiškinys, kai dantys nesusidaro dar vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Tokias dantų anomalijas dažnai lemia genetiniai veiksniai, tačiau gali turėti įtakos ir kitos priežastys. Su hipodontija susiduria 2–8 % gyventojų, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.
Kokie dantys dažniausiai neišdygsta?
- Viršutiniai šoniniai kandžiai – mažesni dantys iš abiejų pagrindinių priekinio danties pusių.
- Viršutiniai antrieji kapliai – dantys esančius prieš pat krūminius viršutiniame žandikaulyje.
- Apatiniai antrieji kapliai – dantys iškart prieš apatinius krūminius.
Hipodontijos poveikis sveikatai
Trūkstami dantys gali apsunkinti valgymą, kramtymą, sukelti kalbos sutrikimų. Be to, ilgesnis dantų nebuvimas gali lemti žandikaulio kaulo augimo sutrikimus – žandikaulis ima mažėti ar deformuotis, gali vystytis dantenų problemos. Kartais pastebima, kad dantys ima kraipyti likusių dantų padėtį, palikdami netolygų sąkandį ir tarpus.
Simptomai
- Nuo vieno iki šešių neišdygusių dantų nuo pat gimimo.
- Dantys gali būti ne tik ties nuolatiniais, bet ir pieniniais (vaikiškais) dantimis.
- Susiformavę dantys dažnai būna mažesni ar smailūs – vadinami „kaištiniais“.
- Burnoje gali atsirasti tarpai, nes nėra visų dantų.
Be to, hipodontija gali būti susijusi su kitais organizmo sutrikimais, ypač jei tai – dalis genetinių sindromų, tokių kaip ektoderminė displazija. Tuomet pastebimi plaukų, nagų, odos, prakaito liaukų trūkumo, regėjimo ar klausos pokyčiai.
Priežastys ir paveldimumas
Hipodontiją dažniausiai nulemia sutrikimai dantų laminoje – audinyje, iš kurio formuojasi dantys. Dažnas atvejis – paveldimumas: jei šeimoje pasitaikė hipodontiją turinčių asmenų, didėja tikimybė šią būklę paveldėti. Tačiau dantų nebuvimą kartais iššaukia ir tam tikros infekcijos ar gydymo būdai ankstyvoje vaikystėje (pavyzdžiui, chemoterapija, radioterapija, sunkios infekcijos).
Su hipodontija dažnai susiję veiksniai ir ligos
- Įgimtas gomurio ar lūpos nesuaugimas.
- Žemas gimimo svoris.
- Genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas ar ektoderminė displazija.
- Tam tikros užkrečiamos ligos vaikystėje (pvz., raudonukė, kandidozė).
- Ankstyvas gydymas chemoterapija ar radiacija.
Genetinis paveldėjimas
Kelios genų mutacijos gali lemti hipodontiją. Dažniausiai stebimos WNT1OB, EDA, EDAR ir EDARADD genų variacijos. Paveldėjimo tipas priklauso nuo konkretaus pažeisto geno; hipodontija gali būti perduodama:
- Autosominiu recesyviniu būdu (būtinos dvi pažeistos geno kopijos iš tėvų).
- Autosominiu dominantiniu būdu (pakanka vienos pažeistos geno kopijos).
- X chromosomai būdingais paveldėjimo modeliais – X susijusiu dominantiniu (abnormalus genas X chromosomoje perduodamas dukroms iš tėvo) arba recesyviniu (yra įvairios tikimybės turėti sūnų ar dukrą, kuriems pasireikš ši būklė ar jie bus geno nešiotojai).
Diagnozė ir tyrimai
Norint nustatyti hipodontiją, paprastai atliekamos dantų rentgeno nuotraukos, kurios tiksliai parodo, kiek dantų trūksta ir kokia jų būklė. Apžiūros metu odontologas įvertina, ar dantys neturi netipinės formos, ar nėra didesnių tarpų tarp jų, ar jie nėra „kaištiniai“.
Gydymo galimybės
Hipodontija gydoma individualiai, atsižvelgiant į bendrą burnos būklę ir amžių. Dažniausiai taikomi šie būdai:
- Dantų tiesinimo aparatai (breketai ar kiti ortodontiniai sprendimai).
- Daliniai protezai (pavyzdžiui, vaikams, kol jie sulauks pilnametystės).
- Dantų tiltai, užpildantys trūkstamų dantų vietas.
- Dantų implantai (visaverčiam trūkstamų dantų atkūrimui).
Vaikams įprasta laikinai naudoti dalinius dantų protezus iki tol, kol galima atlikti kitas ilgalaikes procedūras.
Ar galima hipodontijos išvengti?
Dėl to, jog ši būklė dažniausiai paveldima, prevencijos priemonių nėra. Tačiau tai, kad turite hipodontiją, dar nereiškia, kad vaikai būtinai ją paveldės. Kiekvienas atvejis individualus.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Hipodontija pati savaime nėra pavojinga gyvybei, tačiau stipriai gali paveikti kasdienį gyvenimą, jei trūkstami dantys netaisomi. Tinkamai parinktas gydymas padeda atkurti tiek estetines, tiek funkcines burnos savybes.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei jūsų vaiko pieniniai dantys neišdygsta iki ketverių metų ar nuolatiniai – iki keturiolikos, vertėtų pasitarti su odontologu. Nerimą dėl trūkstamų dantų aptarkite vizito pas gydytoją metu.
Klausimai gydytojui
- Kiek dantų trūksta?
- Ar tai daro įtaką mano ar mano vaiko mitybai?
- Kokios gydymo galimybės yra tinkamiausios mano atveju?
- Kiek laiko gali užtrukti gydymas?
- Ar reikalingi papildomi genetiniai tyrimai?
