Prediabetas – tai būklė, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, tačiau nepakankamai didelis, kad būtų diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. Ši būsena dažnai vadinama „tylia“ ar „nematoma“, nes daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, todėl ilgus metus gali likti nepastebėta.
Prediabeto paplitimas
Prediabeto atvejų visame pasaulyje daugėja. Manoma, kad ši būklė jau paveikė apie trečdalį suaugusiųjų iki 65 metų amžiaus ir daugiau nei pusę vyresnių nei 65 metų žmonių. Tai reiškia, kad didelė dalis gyventojų gali nežinoti, jog turi padidėjusią riziką susirgti II tipo diabetu.
Ypač svarbu žinoti, kad daugiau nei 80 procentų prediabetą turinčių asmenų apie jį nėra informuoti – juk ankstyvų požymių dažniausiai nėra. Todėl tyrimai ir profilaktinė sveikatos priežiūra yra labai reikšmingi.
Kraujyje esantis cukraus kiekis
Sveikam žmogui įprastai gliukozės kiekis kraujyje yra tarp 70–99 mg/dL. Prediabeto atveju šis rodiklis būna 100–125 mg/dL. Jei gliukozės kiekis dar didesnis (nuo 126 mg/dL ir daugiau), jau kalbama apie II tipo cukrinį diabetą.
Kam gresia didesnė rizika?
- Žmonės, kurių šeimoje buvo II tipo diabeto atvejų (tėvai ar broliai/seserys).
- Turintys antsvorio arba nutukimą (kūno masės indeksas didesnis nei 25).
- Neaktyvūs fiziškai (sportuoja ar kitaip juda mažiau kaip tris kartus per savaitę).
- Vyresni nei 45 metų asmenys.
- Rūkantieji.
- Sergantieji obstrukcine miego apnėja, policistinių kiaušidžių sindromu ar po nėštumo diabeto.
- Tam tikros etninės grupės – rizika didesnė juodaodžiams, ispanų kilmės, Azijos, Ramiojo vandenyno salų, vietiniams amerikiečiams.
Kai kurie iš šių rizikos veiksnių yra paveldimi, tačiau kiti, tokie kaip judėjimo trūkumas ar rūkymas, gali būti koreguojami, taip sumažinant prediabeto riziką.
Prediabeto simptomai
Dauguma žmonių su prediabetu nepastebi jokių ryškių požymių. Būtent dėl šios priežasties reguliari patikra yra itin svarbi. Esant retoms išimtims, gali atsirasti:
- Oda pažastyse ar sprando šonuose patamsėja (acanthosis nigricans);
- Odos išaugų (vadinamos „papilomomis“);
- Pakitimų akyse, kurie ilgainiui gali sukelti diabetinę retinopatiją.
Kas lemia prediabeto vystymąsi?
Pagrindinė šios būklės priežastis – organizmo ląstelių atsparumas insulinui. Insulinas – tai kasa išskiriamas hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles. Kai ląstelės tampa atsparios insulinui, gliukozė kaupiasi kraujyje.
Įtakos turi šie veiksniai:
- Paveldimumas;
- Didesnis riebalinio audinio kiekis, ypač pilvo srityje (vidiniai riebalai);
- Nepakankamas fizinis aktyvumas;
- Pernelyg dažnas kaloringų, angliavandenių turinčių ir stipriai perdirbtų maisto produktų vartojimas;
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, steroidų, vartojimas;
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai (hipotireozė, Kušingo sindromas);
- Lėtinis stresas ir neišsimiegojimas.
Kokios gali būti pasekmės?
Jei prediabetas lieka nevaldomas, yra didelis pavojus, kad išsivystys II tipo diabetas. O dėl pastarojo padidėja rizika tokioms komplikacijoms, kaip:
- Širdies priepuolis ir insultas;
- Regėjimo sutrikimai (diabetinė retinopatija);
- Inkstų pažeidimai (diabetinė nefropatija);
- Nervų pažeidimai (diabetinė neuropatija).
Kol prediabeto komplikacijos dar nėra išsivysčiusios, dažnai galima sustabdyti arba net apsukti procesą, keičiant gyvenimo įpročius. Tačiau kai susiformuoja cukrinio diabeto sukelti pažeidimai, jų atstatyti paprastai neįmanoma.
Kaip nustatomas prediabetas?
Ši būklė aptinkama atliekant kraujo tyrimus, kuriuos dažniausiai paskiria šeimos gydytojas arba kitas pirminės sveikatos priežiūros specialistas. Jeigu turite rizikos veiksnių, šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti dažniau.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
- Gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimas: atliekamas, kai prieš mėginio paėmimą nieko nevalgoma bent 8 valandas. Jei rezultatas yra tarp 100–125 mg/dL, didelė tikimybė, kad Jums – prediabetas.
- Glikuoto hemoglobino (A1C) tyrimas: parodo, koks buvo vidutinis cukraus lygis kraujyje per praėjusius 2–3 mėnesius. Šio testo reikšmės 5,7%–6,4% – prediabeto rodiklis.
Prediabeto valdymas ir gydymas
Svarbiausias būdas sumažinti prediabeto progresavimą – keisti savo gyvenimo būdą. Net nedideli pokyčiai gali turėti didelį poveikį:
- Svorio mažinimas: net sumažinus kūno svorį vos 7%, II tipo diabeto išsivystymo rizika gali sumažėti daugiau nei per pusę.
- Judesys: 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos penkis kartus per savaitę (iš viso 150 minučių per savaitę) padeda pagerinti raumenų jautrumą insulinui ir efektyviau naudoti gliukozę.
- Mitybos pokyčiai: verta sumažinti pridėtinio cukraus ir paprastųjų angliavandenių vartojimą, rinktis daugiau daržovių, pilno grūdo produktų. Dietologas ar mitybos specialistas gali padėti sudaryti ilgalaikės sveikesnės mitybos planą.
Kiti pagalbiniai sprendimai – rūkymo metimas, stengimasis gerinti miego kokybę, streso valdymas, o esant būtinybei – kitų sveikatos sutrikimų (pvz., padidėjusio cholesterolio ar kraujospūdžio) kontrolė.
Ar reikalingi vaistai?
Ne visiems prediabetą turintiems asmenims būtina gydyti medikamentais. Tačiau jei gyvensenos pokyčiai neduoda pakankamų rezultatų arba turite kelis stiprius rizikos veiksnius, gydytojas gali pasiūlyti vaistų, kaip antai metformino ar akarbozės.
Prevencija – ar įmanoma išvengti prediabeto?
Gyvenimo būdo korekcija – pagrindinė priemonė norint užkirsti kelią tiek prediabetui, tiek II tipo diabetui. Svarbiausia:
- Reguliariai judėti,
- Išlaikyti tinkamą kūno svorį,
- Rinktis maistingą maistą,
- Nevartoti tabako,
- Stengtis kuo mažiau stresuoti.
Kai kuriems žmonėms dėl genetinio polinkio prediabeto vis tiek gali nepavykti išvengti net ir iš esmės pakeitus gyvenseną, tačiau dažniausiai teigiami pokyčiai vis tiek pristabdo ligos progresavimą ir pagerina bendrą savijautą.
Ko tikėtis diagnozavus prediabetą?
Jei sužinojote, kad turite prediabetą, svarbu žingsnis po žingsnio, kiekvieną dieną įgyvendinti pokyčius. Siekite ilgalaikių rezultatų, net jei iš pradžių atrodo sunku.
Nesiimant jokių veiksmų, prediabetas dažnai pereina į II tipo diabetą. Papildoma rizika kyla todėl, kad daugybė žmonių tiesiog nežino apie savo būklę.
Gyvenimas su prediabetu
- Palaikykite informuotumą – sužinokite daugiau apie šią būklę, klauskite specialisto, jei kas neaišku.
- Supažindinkite šeimos narius ir bičiulius: bendraminčių palaikymas labai svarbus keičiant įpročius.
- Rūpinkitės emocine gerove – pokyčių pradžia kartais kelia stresą, o diagnozė gali išsigąsdinti. Jei jaučiate įtampą ar nerimą, verta pasikonsultuoti su psichologu.
- Keisti įpročius nėra lengva, ir kelias į sveikesnį gyvenimą retai būna tiesus. Siekite mažų, pasiekiamų tikslų, džiaukitės kiekvienu žingsniu pirmyn.
- Būkite sau atlaidūs; net jei visų pokyčių nepavyksta įgyvendinti iškart, kiekvienas teigiamas pokytis svarbus.
Nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją ar šeimos slaugytoją – taip galėsite sekti pokyčius ir gauti individualių patarimų.
Kreipimasis į gydytoją
Net jei jau vykdote pasirinktą gydymo planą, verta reguliariai lankytis sveikatos patikrai. Laikui bėgant poreikiai gali keistis, o laikinas pagerėjimas nereiškia, kad stebėsena nebereikalinga.
Klausimai gydytojui apie prediabetą
- Kaip galėčiau sumažinti riziką susirgti prediabetu ar II tipo diabetu?
- Kokie yra II tipo diabeto simptomai?
- Koks kūno svoris man būtų tinkamiausias ir kaip jo siekti?
- Kokios yra veiksmingos ir saugios svorio mažinimo priemonės?
- Kiek ir kokio judėjimo rekomenduojate mano atveju?
- Kokius mitybos keitimus galėčiau diegti, kad sumažėčiau diabeto riziką?
- Ar verta kreiptis į dietologą?
- Ar galėtumėte pasiūlyti man prevencinės programos ar palaikymo grupės adresą?
Svarbiausia – būti aktyviu savo sveikatos partneriu, nuolat domėtis, stengtis ir rūpintis savimi. Nors prediabetas – rimtas signalas, daugybė žmonių, pakeitusių gyvenimo būdą, sėkmingai sustabdo arba net atstato šią būklę!
