Ischeminis kolitas – tai storosios žarnos uždegimas, atsirandantis tada, kai žarnyno audiniai gauna per mažai kraujo. Dėl sumažėjusio kraujotakos deguonies stygius pažeidžia žarnų gleivinę, o organizmo reakcija į tokį „badavimą“ – uždegimas. Pradžioje pažeidžiama tik vidinė žarnos dalis, tačiau stipresnis ar ilgai trunkantis kraujo trūkumas gali pažeisti ir gilesnius žarnos sluoksnius.
Kas yra ischeminis kolitas?
Ši būklė kyla dėl pablogėjusio kraujo tiekimo į storąją žarną. Kai žarnų audiniams ima trūkti deguonies, ląstelės netenka maisto medžiagų ir jų veikla sutrinka. Uždegimas – tai natūrali organizmo apsauginė reakcija į tokį pažeidimą, pasireiškianti skausmu, tinimu ir, kartais, kraujavimu. Dažniausiai pažeidžiamas vienas žarnos segmentas.
Skirtumai tarp kolito rūšių
Kolitu vadinamas bet koks storosios žarnos uždegimas. Dažniausiai girdimi terminai – autoimuninės uždegiminės žarnų ligos, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar Krono liga. Tokiems kolitams būdinga, kad uždegimas prasideda pačiuose žarnų audiniuose. Ischeminis kolitas – retesnė forma, kuri kyla dėl kraujotakos sutrikimų: sumažėjusio kraujospūdžio, kraujagyslių ligų ar kraujo krešulių. Kolonai kitaip pažeisti negresia, tačiau per mažai kraujo gali sukelti antrinį uždegimą.
Kas rizikuoja susirgti?
Ischeminis kolitas dažniausiai pasireiškia asmenims vyresniems nei 60 metų, ypač jeigu jie serga širdies ar kraujagyslių ligomis. Tačiau ši būklė gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, jeigu jie turi tam tikrų rizikos veiksnių:
- 2 tipo cukrinis diabetas
- Inkstų nepakankamumas, dializė
- Nedidelis kraujospūdis
- Sumažėjęs baltymų kiekis kraujyje
- Periferinių arterijų liga
- Kairiojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimas
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Lėtinis vidurių užkietėjimas, kai susiformuoja išmatų kamščiai
- Kokaino vartojimas
- Pilvo aortos aneurizma
Kaip ši liga paveikia organizmą?
Dauguma žmonių patiria tik trumpalaikį, nedidelio storosios žarnos segmento pažeidimą. Dažniausiai uždegimas savaime atslūgsta, kai tik atstatoma normali kraujotaka. Kai kuriems žmonėms ši būklė gali pasikartoti arba virsti lėtine problema – tuomet formuojasi randai, siaurėjantys žarną ir apsunkinantys jos praeinamumą. Pavojingiausia, jei dėl didelio kraujo trūkumo žarnyno audiniai žūsta (gangrena). Tuomet gresia ypač rimtos komplikacijos, tokios kaip žarnyno sienelės prakiurimas, infekcija ar sepsis – tokiais atvejais būtina skubi operacija.
Ischeminio kolito simptomai
- Pilvo skausmas ir spazmai
- Pilvo pūtimas, jautrumas liečiant
- Viduriavimas, veržimosi tuštintis pojūtis
- Kruvinos išmatos
- Nedidelis karščiavimas
- Pykinimas ar apetito stoka
Kodėl išsivysto ischeminis kolitas?
Kraujotakos sumažėjimą dažniausiai sukelia laikini veiksniai. Kolitui išsivysčius, priežastis neretai jau būna išnykusi, todėl gydytojui gali būti sunku tiksliai nustatyti konkrečią ligos priežastį. Dažniausiai kaltos širdies, kraujagyslių ligos ar kraujo krešuliai, užkemšantys kraujagysles. Taip pat priežastimi gali tapti stipriai sumažėjęs kraujospūdis, tam tikri vaistai ar net fiziniai krūviai, sukeliančios kraujagyslių susitraukimą.
Storosios žarnos aprūpinimą krauju užtikrina mezenterinės arterijos, kurios labai jautriai reaguoja į dirgiklius. Esant kraujospūdžio sumažėjimui ar stipriai kraujagyslių susiaurėjimui, jos susitraukia ir veda prie to, kad žarnų audiniai trumpam lieka be deguonies bei maisto medžiagų. Organizmas taip bando išsaugoti gyvybiškai svarbius organus – smegenis ir širdį, tačiau dėl to žarnynas nukenčia.
Pagrindiniai ischeminio kolito tipai ir priežastys
Gydytojai ischeminį kolitą pagal priežastis skirsto į dvi pagrindines grupes:
- Obstrukcinis: kai kraujo tekėjimą sustabdo užsikimšusi arterija (pavyzdžiui, dėl krešulio ar aterosklerozės).
- Neobstrukcinis: kai sumažėja bendras kraujo tekėjimas, bet nėra aiškios kraujagyslių užsikimšimo priežasties – dažniausiai dėl žemo kraujospūdžio ar ryškių kraujagyslių susiaurėjimo.
- Operacijos trauma: retu atveju, pavyzdžiui, pilvo aortos aneurizmos operacijų metu, žarnyno kraujotaka gali būti pažeista. Tokios komplikacijos sudėtingesnės, dažnesnės vyresnio amžiaus pacientams ir kelia didesnę grėsmę gyvybei.
Diagnostika: kaip nustatomas ischeminis kolitas?
Ischeminio kolito simptomai nėra būdingi tik šiai ligai, todėl gydytojai pirmiausia turi atmesti kitas galimas pilvo skausmo ir uždegimo priežastis. Diagnozei tikslinti dažnai atliekama kraujo analizė, kurios metu ieškoma uždegimo žymių ar infekcijos požymių. Svarbus tyrimas šiuo atveju – kolonoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir, esant reikalui, paimti audinio mėginius.
Ischeminio kolito gydymas
Kokio gydymo prireiks, priklauso nuo ligos sunkumo ir galimų komplikacijų. Sunkesniais ir komplikuotais atvejais, kai atsiranda žarnyno prakiurimas ar išplitusi infekcija, būtina operacija. Dažnai pakanka konservatyvaus gydymo, kuris apima skysčių lašinimą į veną, plataus spektro antibiotikų skyrimą bei, prireikus, deguonies terapiją.
Gydytojai dažnai nutraukia ar pakeičia vaistus, galėjusius prisidėti prie kolito išsivystymo. Paprastai rekomenduojamas žarnyno poilsis, t.y. laikinai atsisakoma įprasto maitinimosi, pereinama prie skystos arba intraveninės mitybos, kad žarnynas galėtų atsistatyti.
- Jei uždegimas paralyžiuoja žarną, naudojamas zondas, per kurį pašalinamas skrandžio turinys ir oras
- Kai kurie atvejai reikalauja kraujagyslių rekonstrukcijos ar profilaktinių procedūrų (krešulių ištirpinimas, stento įdiegimas į susiaurėjusią arteriją)
- Jei nustatomas žuvęs arba prakiuręs žarnyno audinys, tenka šalinti pažeistą vietą (žarnos rezekcija). Kartais prireikia laikinos ar nuolatinės kolostomos
Mitybos ypatumai po ischeminio kolito
Ūminio ischeminio kolito atveju pradžioje rekomenduojama visiškai susilaikyti nuo maisto, o vėliau laipsniškai pereiti prie skystos ir tik tada – lengvai virškinamos dietos. Vengti reikėtų skaidulinių, sunkiau virškinamų produktų, kad žarnynui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos gijimui. Daugeliui žmonių, sergančių lėtiniu ar pasikartojančiu ischeminiu kolitu, gydytojas pateiks individualias ilgalaikes mitybos rekomendacijas.
Kaip sumažinti ischeminio kolito riziką?
Nors ne visas rizikos veiksnius pavyksta kontroliuoti, svarbu rūpintis širdies, kraujagyslių, inkstų ligomis, laikytis sveikos gyvensenos principų, atsisakyti rūkymo ir svaiginančių medžiagų. Subalansuota mityba padeda užkirsti kelią rizikoms, kaip ir pastangų vengti itin didelio fizinio krūvio, kuris galėtų sukelti vadinamąjį „bėgiko kolitą“. Jei aktyviai sportuojate, verta pasirūpinti tinkamu skysčių kiekiu.
Ischeminio kolito prognozė
Dauguma žmonių, patyrusių ūminį ischeminį kolitą, pasveiksta visiškai – apie 75 % atvejų uždegimas paveikia tik žarnos gleivinę. Tiesa, tam tikrose situacijose gali prireikti chirurginio gydymo, ypač jei atsiranda pavojingos komplikacijos. Kiek sunkesnė prognozė tiems, kurių ligą lydi gretutinės širdies ar inkstų ligos – tokių žmonių sveikimas ilgesnis, jiems gresia didesnė komplikacijų, sunkių pasekmių ar net mirties rizika, nors pati ischeminio kolito eiga paprastai nėra mirtina.
