Stafilokokinė infekcija ausyje dažniausiai atsiranda dėl Staphylococcus bakterijų, natūraliai randamų ant žmogaus odos. Šios bakterijos sukeliamos odos ligos, tokios kaip pūliniai ar celiulitas, tačiau jos gali paveikti ir ausį.
Kas sukelia stafilokokinę ausies infekciją
Vienas dažnesnių stafilokokinės ausies infekcijos (dažniausiai – išorinės ausies) veiksnių yra padidėjęs drėgmės kiekis ausies kanale. Tai gali nutikti ne tik maudantis baseine ar kitame vandens telkinyje, bet ir stipriai prakaituojant ar esant dideliam orų drėgnumui. Pernelyg drėgna terpė sukuria palankias sąlygas Staphylococcus aureus bakterijoms daugintis.
Taip pat, odos pažeidimai, pavyzdžiui, atsirandantys ausį valant vatos lazdele ar kasant niežėjimo vietą, padidina infekcijos riziką – per įbrėžimus bakterijos gali lengviau patekti į gilesnius sluoksnius. Naudojami ausų aparatai, ausinės ar kiti į ausį įstatomi prietaisai taip pat gali pernešti infekciją.
Kita galima priežastis – alerginis kontaktinis dermatitas (šis pasireiškia reaguojant į tam tikrus metalus, muilus, šampūnus) arba lėtinės odos ligos, pavyzdžiui, egzema ar žvynelinė.
Stafilokokinės ausų infekcijos simptomai
Stafilokokinė infekcija išorinėje ausyje (vadinama ūmia išoriniu otitu arba „plaukiko ausimi“) pasireiškia keliais pagrindiniais simptomais:
- ausies niežėjimas
- paraudimas ausyje arba aplink ją
- skaidrus ar pūlingas skysčio ištekėjimas iš ausies
- stiprėjantis skausmas
- prislopinta klausa
- jausmas, kad ausis užsikimšusi dėl tinimo ar skysčio susikaupimo
Laikui bėgant, negydoma infekcija gali stiprėti ir plisti giliau.
Kaip nustatoma ausies infekcija
Gydytojas dažniausiai apžiūri ausies landą ar būgnelį – ieško paraudimo, išbėrimų, tinimo ar kitų infekcijos požymių. Kartais prireikia papildomų tyrimų, jei įtariama, kad infekcija išplito giliau ar ją sukėlė netipinės bakterijos.
Gydymas: kaip padėti ausiai
Pagrindinis tikslas gydant stafilokokinę infekciją – sustabdyti bakterijų plitimą ir sumažinti uždegimą, kad ausis galėtų gyti natūraliai. Dažniausiai skiriami antibiotikai. Lengvesniais atvejais vartojami vietiniai vaistai – ausų lašai, kuriuose gali būti ir steroidų, mažinančių uždegimą. Sudėtingesnės ar stipresnės infekcijos gali prireikti geriamųjų antibiotikų.
Yra retesnių, pavojingesnių atvejų, pavyzdžiui, piktybinis išorinis otitas, kuris dažniausiai pasitaiko vyresniems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Infekcija išplinta iš ausies link kaukolės kaulo ir reikalauja rimtesnio gydymo bei specialisto priežiūros.
Yra stafilokokų padermių, kurios yra atsparios daugeliui įprastų antibiotikų. Tokiu atveju gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis.
Kaip išvengti stafilokokinės infekcijos ausyje
- Nesikasykite ir nenaudokite ausies vidaus valymui aštrių daiktų ar vatos lazdelių
- Jog po plaukimo, maudynių ar dušo, visada kruopščiai nusausinkite ausis
- Nesimaudykite vandenyje, kuriame gali būti daug bakterijų
- Po plaukimo ar maudynių palenkite galvą į šoną, kad ištekėtų likęs vanduo
Prognozė ir svarbūs patarimai
Dauguma stafilokokinių infekcijų ausyje sėkmingai išgydomos paskyrus tinkamus antibiotikus. Tačiau kai kurie bakterijų kamienai būna atsparūs ir gali prireikti ilgesnio ar intensyvesnio gydymo.
Pajutę pagrindinius ausies infekcijos simptomus, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją – tai padės laiku pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.
