Kai kurie vėžio gydymo būdai gali turėti neigiamą poveikį širdžiai – ši būklė vadinama kardiotoksiniu poveikiu. Ji gali pasireikšti net ir po daugelio metų nuo vėžio gydymo pradžios, ypač tiems, kurie tokių gydymo metodų patyrė vaikystėje. Tam tikros vėžio gydymo priemonės pasižymi didesne rizika širdžiai.
Kardiotoksinio poveikio esmė
Kardiotoksinis poveikis gali stipriai paveikti širdies darbą – dėl jo tampa sunkiau pumpuoti kraują visame kūne. Kai kuriais atvejais išsivysto kardiomiopatija – būklė, kuomet širdies raumuo susilpnėja ir tampa mažiau efektyvus.
Kas dažniausiai susiduria su kardiotoksiniu poveikiu?
Šio sutrikimo rizika kyla visiems, kuriems teko gydytis nuo vėžio, ypač jei buvo naudojami tam tikri vaistai ar krūtinės srities spindulinė terapija. Yra nustatyta, kad suaugusieji, kurie vaikystėje patyrė vėžio gydymą, dažniau susiduria su širdies problemomis. Manoma, jog iki 20% asmenų, išgyvenusių vėžį, vėliau gali pasireikšti kardiologiniai sutrikimai, o iki 7–10% – išsivystys kardiomiopatija arba širdies nepakankamumas.
Kaip gali pasireikšti kardiotoksinis poveikis?
Kardiotoksinis poveikis lemia ne vieną širdies pažeidimą:
- Kardiomiopatija
- Širdies priepuoliai
- Koronarinės širdies ligos
- Širdies nepakankamumas
- Vožtuvų veiklos pažeidimai
- Sutrikęs širdies ritmas (aritmija)
- Skysčių kaupimasis aplink širdį
- Kraujospūdžio pokyčiai – tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas
- Lėtas širdies plakimas
- Širdies dangalo sustorėjimas
Kardiotoksinio poveikio simptomai
- Pilvo pūtimas ar padidėjimas
- Skausmas krūtinėje
- Galvos svaigimas
- Širdies plakimo sutrikimai ar permušimai
- Dusulys
- Patinimai ir skysčių kaupimasis kojose
Kardiotoksinio poveikio priežastys
Kai kurie onkologiniai gydymo būdai gali sukelti širdies pažeidimus:
- Antaciklinų grupės vaistai (pvz., doksorubicinas), dažnai naudojami gydant leukemiją, limfomą, krūties vėžį, sarkomą ar dauginę mielomą;
- Trastuzumabas – taikinių terapijos vaistas, skiriamas krūties, skrandžio bei stemplės vėžiui gydyti, ypač pavojingas derinant su antaciklinais;
- Krūtinės srities spindulinė terapija, įprastai skiriama gydant krūties vėžį ar leukemiją.
Diagnozavimas
Kardiotoksinis poveikis nustatomas įvertinant širdies raumens gebėjimą pumpuoti kraują ir tikrinant vožtuvų funkciją. Tam dažniausiai pasitelkiami šie metodai:
- Echokardiograma: ultragarsinis tyrimas, suteikiantis informacijos apie širdies darbą ir kraujotaką.
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija: detalus vaizdinės diagnostikos tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir kraujotaką.
- Kraujotakos streso testas: leidžia pamatyti, kaip širdis dirba intensyvaus fizinio krūvio metu.
- MUGA skenavimas: radiologinis tyrimas, padedantis tiksliai išmatuoti širdies išstumiamo kraujo kiekį.
- Kompiuterinė širdies tomografija: ypač naudinga, kai įtariamas kardiotoksinis poveikis po spindulinės terapijos krūtinės srityje.
Gydymo galimybės
Dažniausiai pirmiausia svarstoma sumažinti ar visai nutraukti kai kurių vaistų vartojimą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, gerinantys širdies darbą:
- AKF inhibitoriai (pvz., lizinoprilis, fosinoprilis) kraujagyslėms išplėsti ir kraujotakai pagerinti;
- Beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis, atenololis) širdies susitraukimų dažniui mažinti ir kraujotakai skatinti;
- Digoksinas (digitalis) padeda širdžiai efektyviau dirbti;
- Diuretikai (pvz., furosemidas) pašalina organizme susikaupusį skystį;
- Vazodilatatoriai (pvz., izosorbido dinitratas) kraujagyslėms išplėsti.
Prevencija: ką verta žinoti?
Kardiotoksinis poveikis dažnai yra sunkiai išvengiamas. Svarbiausia – iš anksto pasitarti su gydytoju apie galimą riziką ir potencialią naudą prieš pradedant vėžio gydymą. Reguliarūs širdies tyrimai gydymo metu leidžia anksčiau pastebėti galimus pakitimus ir laiku pradėti gydymą.
Prognozė ir galimybės sveikti
Ar galima visiškai pagyti nuo kardiotoksinio poveikio, priklauso nuo priežasties. Širdies problemos, atsiradusios po trastuzumabo vartojimo, kartais praeina. Tačiau pažeidimai, atsiradę dėl antaciklinų ar spindulinės terapijos, dažniausiai būna ilgalaikiai – gydymui gali prireikti vaistų ar net operacijos.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
- Nuolatiniai ar dažnai pasikartojantys širdies permušimai, greitas širdies plakimas;
- Svaigulys, nualpimas;
- Greitai sunkėjantis dusulys ar krūtinės skausmas;
- Netikėtas gerklės ar lūpų patinimas;
- Neįprasti kojų ar pėdų patinimai;
- Staigus svorio padidėjimas (daugiau nei 1,5 kg per savaitę).
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
