Sorbo rūgštis yra natūraliai gamtoje aptinkama medžiaga, kuri tapo svarbiausiu ir labiausiai pasaulyje naudojamu maisto konservantu. Būtent jos dėka daugelį maisto produktų galima saugiai laikyti ir gabenti į skirtingus žemynus – ji stabdo pelėsių augimą, ne tik ilgina maisto galiojimo laiką, bet ir padeda išvengti ligų, kurias gali sukelti sugedęs maistas.
Saugo nuo pelėsių ir bakterijų
Sorbo rūgštis ypač veiksminga slopindama pelėsių plitimą. Pavyzdžiui, užpurškus jos ant rūkyto kumpio paviršiaus, produktas išlieka be pelėsių net mėnesį. Toks poveikis leidžia pervežti ar sandėliuoti maisto produktus be didelės sugedimo rizikos – nuo vietinių ūkių iki kitų šalių sandėlių.
Kur naudojama sorbo rūgštis?
Ši medžiaga neapsiriboja tik maisto saugumu – ją galima aptikti ir gyvūnų pašaruose, kai kuriuose vaistuose, bei kosmetikoje. Tačiau didžiausia reikšmė vis tiek tenka maisto apsaugai. Dažniausiai sorbo rūgštis naudojama tokiuose gaminiuose kaip:
- vynai
- sūriai
- duonos ir kiti kepiniai
- šviežios daržovės ir vaisiai
- atšaldyta mėsa ir jūros gėrybės
Sorbo rūgštį ypač vertina mėsos perdirbimo pramonė. Jos antibakterinės savybės buvo pastebėtos jau seniai – būtent dėl šios medžiagos pavyko sumažinti vienos pavojingiausių bakterijų, sukeliančių botulizmą, grėsmes. Tokiu būdu tapo įmanoma saugiau transportuoti ir laikyti mėsos produktus nė nebijant, kad jie taps pavojingi vartoti.
Konservantas įvairiems produktams
Dėl priešgrybelinio poveikio sorbo rūgštis taip pat dedama į konservuotus gaminius: agurkų, vyšnių, figų, džiovintų slyvų konservus ar paruoštas salotas. Dažniausiai ji ant produktų purškiama arba šie mirkomi vandens ir sorbo rūgšties tirpale. Be to, sorbo rūgštis vertinama kur kas labiau nei, pavyzdžiui, nitritai – šie gali susidaryti kenksmingi šalutiniai junginiai, o sorbo rūgšties tokio pavojaus nėra.
Kiek saugi ši medžiaga?
Sorbo rūgštis laikoma viena saugiausių maisto konservantų. Tyrimų duomenimis, ji nesusijusi su vėžiu ar kitais pavojingais sutrikimais. Vis dėlto kartais žmonės gali būti jautrūs šiai medžiagai – dažniausiai pasireiškia lengvas odos niežulys ar sudirginimas.
Labai retais atvejais gali išsivystyti kontaktinis dermatitas – jautresni žmonės turėtų pasisaugoti kosmetikos produktų su sorbo rūgštimi, ypač jei jų oda itin jautri ar linkusi į egzemos paūmėjimus. Tačiau jos venkti maisto produktuose nėra būtina net ir alergiškiems.
Kaip sumažinti nemalonius pojūčius?
Jei pastebėjote nepageidaujamą odos reakciją, užtenka nuplauti pažeistą vietą vėsiu vandeniu ir patepti raminamųjų savybių turinčiu kremu. Nedidelius virškinimo sistemos sutrikimus dažniausiai užtenka sušvelninti išgeriant stiklinę vandens.
Kontaktas su koncentruota sorbo rūgštimi ne kasdienybė – tokių situacijų itin mažai, tačiau tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja kruopščiai nuplauti drabužius bei odą vandeniu. Jeigu išsivystytų sunki alerginė reakcija, pavyzdžiui, pykina, atsiranda išbėrimas ar silpnumas, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Išvada: kodėl tai svarbu?
Sorbo rūgštis žymiai pagerino mūsų kasdienį gyvenimą – ši medžiaga leidžia kur kas ilgiau išsaugoti maisto šviežumą ir sumažino sugedusio maisto keliamas sveikatos grėsmes. Nors rimtos alerginės reakcijos pasitaiko retai, į šios medžiagos gryną formą reikėtų žiūrėti atsargiai.
