Katamenialinis pneumotoraksas – tai reta būklė, kai tarp plaučių ir krūtinės ertmės susikaupia oras, paprastai netoli mėnesinių pradžios arba jų metu. Šis reiškinys dažniausiai paveikia dešinįjį plautį ir gali lemti dalinį ar visišką plaučio kolapsą. Pats žodis „katamenialinis“ nusako ryšį su menstruaciniu ciklu, taip pabrėžiant, kad ši problema dažniausiai susijusi su moterų vaisingo amžiaus laikotarpiu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors šios būklės atsiradimas gali atrodyti keistas, pagrindinė priežastis dažniausiai yra endometriozė – tai liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų. Tokie audiniai gali įsitvirtinti plaučiuose, pleuroje arba diafragmoje ir sukelti oro patekimą į pleuros ertmę. Todėl kartais katamenialinis pneumotoraksas dar vadinamas endometriniu pneumotoraksu.
Vis dėlto, ne visoms moterims šią būklę sukelia endometriozė. Kartais įtakos turi hormoniniai pokyčiai ir uždegiminiai procesai, kurie menstruacijų metu gali paveikti plaučius. Kiti veiksniai, galintys sukelti pneumotoraksą šiuo laikotarpiu:
- Prostaglandinų veikla, kuri sumažina kraujotaką ir gali sukelti oro „burbulų“ plyšimą plaučiuose.
- Oro judėjimas per lytinių organų takus į pilvo ertmę ir toliau – per mažus diafragmos defektus – į pleurą.
Padidėjusi rizika atsiranda ovuliuojančioms moterims, o rečiau ši būklė pasitaiko vartojant hormoninius kontraceptikus ar nėštumo metu. Jei šeimoje yra buvę endometriozės atvejų, rizika taip pat gali būti didesnė.
Katamenialinio pneumotorakso simptomai
- Skausmas krūtinėje
- Dusulys
- Nuolatinis kosulys
- Krauju pasikartojantis kosulys (hemoptizė)
- Dažnas kvėpavimas arba širdies plakimas
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (cianozė)
Dažniausiai simptomai pasireiškia keliomis dienomis iki arba iškart po menstruacijų pradžios.
Galimos komplikacijos
Katamenialinis pneumotoraksas tik retais atvejais sukelia sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, kvėpavimo ar širdies nepakankamumą. Tačiau visada svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją, nes jie gali būti panašūs į kitų pavojingų ligų požymius.
Jei endometriozė išplinta į plaučius ar aplinkinius audinius, gali vystytis torakinio endometriozės sindromas, o kartu su pneumotoraksu pasireikšti:
- Kraujas pleuros ertmėje (hemotoraksas)
- Plaučių mazgeliai
- Kraujingas kosulys menstruacijų metu
Pneumotoraksas gali pasireikšti net ir ne menstruacijų metu, jei endometriumo audinys išplitęs plaučiuose ar diafragmoje, net jei dar nenustatyta endometriozė.
Kaip nustatoma diagnozė?
Gydytojas nustato katamenialinį pneumotoraksą įvertindamas plaučių garsus ir atlikdamas vizualinius tyrimus – paprastai rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją arba plaučių echoskopiją.
Norint išsiaiškinti tikslią priežastį, gydytojui padės šie duomenys:
- Jei netrukus laukiate menstruacijų pradžios
- Jeigu šie simptomai jau buvo pasikartoję menstruacijų metu
- Jei simptomai prasideda ar paūmėja artėjant mėnesinėms
Visgi, kartais tikslią kilmę galima nustatyti tik atlikus chirurginę procedūrą ar biopsiją.
Katamenialinio pneumotorakso gydymas
Neretais atvejais nedidelis pneumotoraksas praeina savaime, bet kai kurioms moterims gali prireikti medicininių priemonių – pavyzdžiui, oro pašalinimo iš krūtinės naudojant adatas (toracentezę) ar įvedant krūtinės dreną.
Kad šis sutrikimas nepasikartotų, gydytojai gali rekomenduoti šias priemones:
- Vaizdo torakoskopiją (VATS) – minimaliai invazinė operacija, kurios metu pašalinamas endometriozės audinys, užtaisomos diafragmos skylutės ir uždaromi plyšę oro burbulai („blebsai“).
- Hormonų veiklą reguliuojantys vaistai – pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai, gonadotropiną atpalaiduojančio hormono agonistai ar danazolas.
- Pleurodezė – operacijos metu cheminėmis medžiagomis arba mechaniniu būdu priskiriamas plautis prie krūtinės sienos, užkertant kelią pasikartojimui.
- Jeigu ankstesnių gydymo būdų neužtenka, gali būti rekomenduojama pašalinti gimdą su kiaušidėmis, taip pilnai sustabdant ovuliaciją.
Prognozė ir prevencija
Katamenialinis pneumotoraksas retai sukelia pavojų gyvybei, tačiau, jei jis kartojosi bent kartą, dažnai linkęs pasikartoti be tinkamo gydymo. Kovojant su šia problema dažnai derinamos kelios priemonės – chirurgija bei hormonų reguliavimas. Priklausomai nuo priežasties, pasikartojimą gali padėti išvengti operacinis gydymas, ilgalaikė vaistų terapija arba jų derinys.
Nors ši būklė pasitaiko retai, itin svarbu laiku pastebėti ir įvertinti krūtinės skausmo ar dusulio simptomus itin menstruacijų metu. Gydymo galimybės leidžia ne tik kontroliuoti simptomus, bet ir užkirsti kelią ateities pasikartojimams.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.