Katarakta: neryškaus matymo priežastys ir gydymas

Katarakta yra akių lęšio opacifikacija, kurią sukelia lęšio matricoje esančių baltymų degeneracija, dėl kurios atsiranda neryškus matymas ir sumažėja regos aiškumas. Paprastai sveiki lęšiai yra skaidrūs, leidžiantys šviesai patekti į tinklainę, kurios šviesai jautrūs fotoreceptoriai paverčia šviesą nerviniais impulsais, pasiekiančiais smegenis per regos nervą. Smegenys integruoja ir interpretuoja šiuos signalus, kurdamos matomus vaizdus. Debesų lęšiai, vadinami kataraktomis, neleidžia šviesai fokusuotis ant tinklainės, todėl regėjimo kokybė smarkiai sumažėja, kas turi didelę įtaką kasdienei gyvenimo kokybei.

Kas yra katarakta?

Katarakta yra akies lęšis, kuris tampa debesuotas, panašiai kaip matyti pro apšalusią langą, nuolat trukdančią matomumui, dėl ko regėjimas tampa neryškus, sunku matyti aštrius vaizdus, šviesa matoma su halo efektu, o spalvos praranda ryškumą ir įgauna gelsvą atspalvį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti akinimas ar išsklaidytos šviesos pojūtis, net ir gerai apšviestose vietose, trukdantys matymui net dienos metu. Katarakta gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, ir ji gali paveikti vieną ar abi akis, tačiau nesukelia skausmo ar dirginimo. Kadangi kataraktos lėtai formuojasi ir vystosi, regėjimas palaipsniui blogėja, sukeldamas tamsius, miglotus vaizdus ir neryškų matymą, kuris yra sudėtingas kasdienėms veikloms.

Kokios yra kataraktos priežastys?

Kataraktos atsiranda dėl baltymų denatūracijos lęšyje. Su amžiumi baltymai degeneruoja, todėl susidaro tankūs baltymų gumulėliai, formuojantys kataraktas, o lęšiai tampa nepermatomi. Kataraktos dažniau pasitaiko asmenims, vyresniems nei 60 metų. Be to, kataraktos gali atsirasti dėl audinių traumų aplink lęšį ar akyje, infekcinių akių ligų ir įgimtų rubelės infekcijų vaisiaus vystymosi metu.

Kataraktos priežastys

Amžius
Prieš gimdymo infekcijos, pavyzdžiui, motinos rubelė nėštumo metu
Įgimtos ligos, tokios kaip galaktozemija, neišnešiotumas ir paveldimos kataraktos
Tam tikros ligos, pavyzdžiui, artritas, lupus ir Wilsono liga
Prailgintas steroidų vartojimas gydant tokias ligas kaip artritas ar lupus
Fenotiazino vaistai, skirti tam tikrų tipų šizofrenijai gydyti, pavyzdžiui, bipolinio sutrikimo atveju
Kiti vaistai, tokie kaip midriaziniai akių lašai, širdies ritmo vaistai, lipidų mažinimo vaistai, tamoksifenas krūties vėžiui ir kt.
Akių ligos, tokios kaip akių uždegimas, uveitas, akies infekcija, eksfoliacijos sindromas, priekinės dalies išemija ir tinklainės pigmentinė retinopatija, didina kataraktos išsivystymo riziką.
Per didelis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis be saulės akinių ar kitų apsaugos priemonių
Incidentai arba sumušimai aplink akis, tokie kaip metaliniai ar akmeniniai fragmentai, patekę į akis, arba suplėšyti audiniai akies viduje, padidina kataraktos išsivystymo riziką.
Radiacijos terapija viršutinei kūno daliai arba galvai
Ankstesnė tinklainės ar stiklakūnio operacija
Cheminių medžiagų poveikis
Elektriniai smūgiai
Poveikis pasyviems rūkaliams
Per didelis alkoholio vartojimas

Kokie yra ankstyvieji kataraktos simptomai?

Ankstyvieji kataraktos simptomai apima trumparegystę ir astigmatizmą; akys palaipsniui neryškėja dėl lęšio opacifikacijos lygio ir vietos, tarsi balta danga ar migla trukdytų matymui, kol pasieks pažengusią hipermatūrą stadiją, galinčią sukelti glaukomą ir galutinį aklumą. Kataraktos simptomai yra šie:

Neryškus matymas, neaiškus vaizdas, objektai atrodo tarsi tamsoje net ir gerai apšviestose vietose.
Objektų spalvos iškraipymas, matant vaizdus su geltonu atspalviu arba blukimu.
Sunkumai matyti naktį, didesnis dėmesys, reikalingas šviesos šaltinis.
Fotofobija: jautrumas šviesai; matomi akinimai ar halo aplink šviesas.
Žymiai nevienoda regėjimo aštrumas abiejose akyse.
Dažnesni akinių keitimai dėl kataraktos plėtimosi, keičiančio regėjimo aštrumą.
Pasiekus hipermatūrą stadiją, balta lęšio dalis tampa pastebima viduryje vyzdžio. Jei nebus gydoma, tai gali sukelti komplikacijų ir galutinį aklumą.

Kiek yra kataraktos stadijų?

Kataraktos simptomai skirstomi į 4 stadijas:

1 stadija (Pradinis) Akių lęšis pradeda debesuoti, regėjimas neryškus, šviesos atspindžiai trukdo matyti ir sukelia akių nuovargį. Ankstyvosios kataraktos skirstomos į 2 tipus: 1.) Debesuota aplink lęšio kraštą, bet aišku centre; 2.) Aišku aplink lęšio kraštą, bet debesuota centre. Šioje stadijoje kataraktos neturi reikšmingos įtakos regėjimui, kol jos nesukels didesnio debesuotumo.
2 stadija (Intumescens) Katarakta tampa debesuota. Debesų sritis plečiasi, o patinęs lęšis trukdo matymui.
3 stadija (Mature) Katarakta yra labai debesuota. Opacifikacija apima visas lęšio sritis, neryškindama regėjimo. Šviesa negali patekti į tinklainę, kas smarkiai veikia regėjimą ir kasdienes veiklas.
4 stadija (Hypermature) Katarakta pereina į hipermatūrą. Kataraktos tampa tankiai opakios, sukietėjusios ir gali susitraukti bei dislokuotis, sukeldamos daugybę regėjimo problemų. Šioje stadijoje kataraktos yra pavojingos ir turėtų būti gydomos kuo greičiau. Jei nebus gydoma, katarakta gali sukelti glaukomą, kuri galiausiai baigsis aklumu.

Koks yra kataraktos diagnozavimo ir vertinimo procesas?

Ankstyvosios kataraktos diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes kataraktos nesukelia skausmo ar pastebimų pokyčių akyse, kol jos nepasiekia pažengusių stadijų, kai vyzdyje atsiranda balta dėmė. Rizikos grupėje esantys asmenys turėtų reguliariai tikrinti akis veidrodyje. Jei pastebite anomaliją arba nesate tikri, ar tai yra anomalija, kreipkitės į oftalmologą, kad būtų atlikta išsami diagnozė. Kataraktos gali būti diagnozuojamos šiais būdais:

Regėjimo aštrumo testas: Matuoja regėjimo aštrumą, kad įvertintų matymo gebėjimus.
Tonometrijos testas: Nustato intraokulinį spaudimą, jei randama anomalijų.
Skiltelės lampo tyrimas: Tiria akis naudojant siaurą mikroskopą su didelės intensyvumo šviesa, kad ištirtų vidinius akių struktūras, įskaitant ragena, vyzdį, lęšį ir tinklainę, siekiant rasti anomalijų.
Tinklainės tyrimas: Tiria tinklainę, instiliuojant akių lašus, kad išplėstų vyzdį. Oftalmologas naudoja didinamąjį objektyvą, kad aptiktų anomalijas tinklainėje ir regos nervo srityje. Išplečiamieji akių lašai laikinai neryškina regėjimo.

Koks yra kataraktos gydymas?

Ankstyvosiose stadijose, kai simptomai žymiai netrukdo kasdienei veiklai, oftalmologai planuoja reguliarius akių tyrimus. Jie gali rekomenduoti koreguoti akinius ir patarti vengti dirgiklių, tokių kaip ryški saulės šviesa, kad sulėtintų kataraktos progresavimą. Kai simptomai pablogėja, trukdydami regėjimui ir kasdienei veiklai, oftalmologas nuspręs dėl kataraktos operacijos, kad pašalintų ir pakeistų debesuotą lęšį dirbtiniu. Pripažintos kataraktos operacijos metodai yra šie:

Fakoemulsifikacija yra kataraktos operacija, naudojanti didelio dažnio garso bangas, kad suskaidytų kataraktą ir pakeistų ją dirbtiniu lęšiu, tai minimaliai invazinė kataraktos operacija, plačiai naudojama visame pasaulyje, pasižyminti mažais pjūviais, mažesniu skausmu ir greitu atsigavimu, integruojant skaitmeninio žymėjimo sistemas ir bangosfronto technologiją, leidžiančią tiksliai pakeisti intraokulinį lęšį optimaliai pooperacinei vizijai.
Femtosekundinė lazerinė kataraktos operacija yra kataraktos operacija, naudojanti aukštos kokybės femtosekundinę lazerinę technologiją, kad greitai, tiksliai ir saugiai suminkštintų ir suskaidytų kataraktą, palengvindama jos suskaidymą naudojant mažiau ultragarso energijos.
Ekstrakapsulinė kataraktos ekstrakcija (ECCE) yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti debesuotą centrinį lęšio branduolį vienu gabalu, po to išsiurbiant minkštą išorinį lęšio sluoksnį, paliekant galinį lęšio kapsulę nepažeistą, kad būtų galima laikyti implantuotą lęšį. Šiai operacijai reikalingas didesnis ragenos pjūvis lęšiui pašalinti. Oftalmologas šią procedūrą skiria hipermatūrai kataraktai, kurią sunku suskaidyti.

Kokia yra pasiruošimo kataraktos operacijai procedūra?

Oftalmologas atliks išsamų priešoperacinį akių tyrimą ir nukreips jus į išsamų refrakcijos akių tyrimą, įskaitant intraokulinio spaudimo ir tinklainės, intraokulinio lęšio dydžio ir regėjimo aštrumo, ragenos kreivumo topologijos ir akies ilgio matavimus, prieš nustatydamas, koks lęšio tipas ir dydis labiausiai tinka pacientui. Kataraktos operacija paprastai trunka 20-45 minutes, o pacientai gali grįžti namo be nakvynės ligoninėje. Pasiruošimas kataraktos operacijai yra toks:

Asmenys su įgimtomis ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus turėtų iš anksto pranešti oftalmologui apie tai prieš operaciją.
Asmenys, vartojantys antikoaguliantus, turėtų juos nutraukti mažiausiai 7 dienas prieš operaciją.
Prieš operaciją praktikuokite gulėti ant nugaros, uždengus veidą audiniu be pagalvės, mažiausiai 30 minučių.
Asmenys, kuriems bus taikoma bendroji anestezija, turėtų nustoti valgyti mažiausiai 12 valandų prieš procedūrą.
Pasirūpinkite savo kūnu, dušas, kruopščiai nusiprauskite veidą ir plaukus, venkite makiažo.
Visi dantų protezai turi būti pašalinti, įskaitant visus papuošalus.
Operacijos metu turėtų laukti giminaičiai; pacientai neturėtų vairuoti vieni.

Savarankiška priežiūra po kataraktos operacijos

Po kataraktos operacijos oftalmologas uždengs operuotą akį tvarsčiu, kurį pašalins kitą dieną. Oftalmologas suplanuos vizitą, kad įvertintų simptomus kitą dieną. Savarankiška priežiūra po kataraktos operacijos yra tokia:

Instiliuokite akių lašus pagal oftalmologo nurodytą laiką.
Jei jaučiate skausmą, vartokite analgetiką, paskirtą oftalmologo, kad palengvintumėte skausmą.
Pasirūpinkite, kad vanduo nepatektų į akis, kol žaizda gyja.
Nesitrinkite akių ir būkite atsargūs, kad jų nesužeistumėte.
Prieš miegą užsidėkite akių apsaugą, kad nesitrinktumėte.
Venkite miegoti ant pusės, kurioje buvo atlikta kataraktos operacija.
Venkite fizinių pratimų ar sunkių daiktų kėlimo.
Venkite aštraus maisto, kad išvengtumėte prakaitavimo.
Būkite atsargūs, kad nečiaudėtumėte ar nekosėtumėte stipriai, ir nesilenkite.
Atvykite į visas suplanuotas konsultacijas, kad stebėtumėte gydymo rezultatus.

Ar katarakta yra pavojinga?

Negydomos subrendusios kataraktos sukels baltą opakų lęšį vyzdžio centre, sukeldamos komplikacijas, kurios pablogins simptomus ir sutrikdys matymą, paveikdamos kasdienes veiklas ir bendrą gyvenimo kokybę įvairiais būdais, įskaitant sunkumus vairuojant, skaitant, dirbant, pomėgiuose, veido atpažinime, sporte ir kritimo riziką. Be to, hipermatūros kataraktos sukels intraokulinį uždegimą, akių skausmą, raudonų akių pojūtį ir glaukomą, kurios sutrikdo regėjimą ir gali sukelti aklumą.

Kaip galima išvengti kataraktos?

Kadangi kataraktos yra amžiaus susijusi lęšio degeneracija, šiuo metu nėra patikimos prevencinės priemonės. Nors rečiau pasitaiko, kataraktos gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, nuolat veikiamiems rizikos veiksnių. Gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti kataraktos progresavimą, laikantis šių praktikų:

Venkite tiesioginių saulės spindulių ir dėvėkite saulės akinius, kad apsaugotumėte nuo UVA/UVB poveikio.
Venkite rūkymo, cigarečių dūmų ir alkoholio vartojimo.
Venkite ilgo žiūrėjimo į ekraną; dažnai darykite pertraukas akims pailsėti.
Sukurkite darbo vietą su tinkamu apšvietimu.
Visada dėvėkite akių apsaugą dirbdami pavojingose vietose, kad išvengtumėte sužalojimų.
Nenaudokite vaistinių akių lašų be gydytojo recepto.
Asmenys nuo 40 metų turėtų kasmet tikrinti akis.
Asmenys, turintys lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar aukštas kraujo spaudimas, turėtų kreiptis į oftalmologą dėl akių tyrimo.

Kataraktos, neryškus matymas, debesuotos akys, gydomos akių ligos

Akių organai yra svarbūs, kuriuos vertiname ir norime išsaugoti, kad išlaikytume aštrų regėjimą visą gyvenimą. Šiandien kataraktos operacija naudoja pažangią medicinos technologiją, kad pagerintų tikslumą, greitį ir saugumą, taip pat padidintų operacijos efektyvumą, išvengtų komplikacijų ir padėtų pacientams atgauti sveiką regėjimą. Todėl reguliarūs akių tyrimai ir ankstyvas gydymas yra esminiai norint valdyti kataraktą ir išsaugoti mūsų regėjimą.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.