Caseozinė nekrozė – tai ypatingas ląstelių žuvimo būdas, kai audiniai įgauna balkšvą, trapų paviršių, primenantį sūrį. Toks išvaizdos pokytis atsiranda, kai po audinių žūties jie įgauna būdingą konsistenciją, kurią apibūdina terminas „caseozinė“.
Kaip vystosi caseozinė nekrozė
Caseozinė nekrozė dažniausiai išsivysto dėl infekcijų, kai į organizmą patekę mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos arba grybeliai, sukelia imuninį atsaką. Organizmui kovojant su infekcija, audiniai gali būti pažeidžiami taip stipriai, kad ląstelės pradeda žūti būtent tokiu būdu.
Kokie yra kiti nekrozės tipai
- Koaguliacinė nekrozė. Kai audiniai negauna pakankamai kraujo, ląstelės miršta, tačiau jų struktūra išlieka matoma tol, kol jas išvalo organizmo apsauginės sistemos. Šis tipas dažnas daugelyje kūno vietų, išskyrus smegenis.
- Riebalų nekrozė. Riebalinio audinio žūties metu cheminės medžiagos gali sukelti baltų, kreidinių nuosėdų susidarymą. Dažniausiai taip atsitinka sergant pankreatitu, kai kasa išskiria riebalus ardančius fermentus. Krūties audinyje riebalų nekrozė neretai atsiranda po traumos ar operacijos.
- Fibrinoidinė nekrozė. Šis nekrozės tipas dažnas kraujagyslių sienelėse. Kai pažeidžiamos vidinės kraujagyslių ląstelės, atsiranda pažeidimų, galinčių lemti mėlynes ir kraujavimą, tiek išorinį, tiek vidinį.
- Likvefikacinė nekrozė. Čia ląstelės praranda savo struktūrą ir virsta skysčiu. Dėl bakterinių infekcijų taip susidaręs pūliai tampa pagrindiniu požymiu. Likvefikacinė nekrozė ypač dažnai pažeidžia smegenis ir nugaros smegenis.
Caseozinės nekrozės priežastys
Dažniausia caseozinės nekrozės priežastis – tuberkuliozė. Tai bakterinė infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali išplisti ir į kitus organus. Tuberkuliozė gali būti aktyvi arba latentinė. Latentinės infekcijos atveju bakterijos lieka neveiklios, nesukeldamos simptomų, ir gali snausti organizme metų metus arba visą gyvenimą. Aktyvi forma prasideda arba tiesiogiai užsikrėtus, arba po latentinio periodo. Mažiems vaikams, kūdikiams ir žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema rizika susirgti aktyvia forma yra didesnė.
Be tuberkuliozės, nekrozei gali turėti įtakos ir kitos ligos:
- Histoplazmozė. Tai kvėpavimo sistemos liga, kurią sukelia dirvožemyje gyvenantys grybeliai. Infekcija gali išplisti ir į kitus organus.
- Sifilis. Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, dažnai pažeidžianti nervų sistemą ir sukelianti audinių irimą.
Caseozinės nekrozės simptomai
Šio tipo nekrozės požymiai priklauso nuo pagrindinės ligos. Jei priežastis yra tuberkuliozė, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Krūtinės skausmai
- Užsitęsęs kosulys, trunkantis ilgiau nei dvi savaites
- Kosulys su krauju ar gleivėmis
- Nuovargis
- Karščiavimas, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas
- Apetito stoka ir svorio kritimas
Kaip nustatoma caseozinė nekrozė
Tiksliam diagnozavimui reikalingas mikroskopinis audinio tyrimas – biopsija. Tai reiškia, kad gydytojai paima nedidelį audinio mėginį ir tiria jį laboratorijoje, kad patvirtintų būdingus nekrozės požymius. Kadangi biopsija yra invazyvi, specialistai dažnai renkasi kitus, mažiau invazyvius tyrimus, jei jų užtenka nustatyti pagrindinę ligą.
Pavyzdžiui, plaučių tuberkuliozė paprastai diagnozuojama atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą bei ištiriant skreplius laboratorijoje. Naujos kartos molekuliniai tyrimai, kurie ieško bakterinės DNR skreplių mėginiuose, leidžia greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.
Gydymas ir valdymas
Caseozinė nekrozė nėra gydoma tiesiogiai – pagrindinis dėmesys skiriamas ją sukėlusiai ligai. Tuberkuliozei gydyti dažniausiai reikia ilgalaikio, kelių mėnesių trukmės vaistų kurso, kuriame derinami keli medikamentai. Taip daroma siekiant įveikti antibiotikams atsparias bakterijas. Gydytojas pasirinks jums tinkamą gydymo schemą ir padės stebėti vaistų sukeliamus pokyčius, kad gydymas būtų kuo saugesnis.
Kaip apsisaugoti nuo tuberkuliozės
Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kvėpuoja, kosėja ar kalba. Siekiant išvengti užsikrėtimo, svarbu laikytis atstumo ir vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis, ypač keliaujant ar būnant uždarose erdvėse, kur tuberkuliozės paplitimas didesnis (poliklinikose, ligoninėse, nakvynės namuose).
Jei jums nustatyta latentinė tuberkuliozės forma, pasitarkite su gydytoju dėl gydymo – tai padeda išvengti ligos perėjimo į aktyvią stadiją. Taip pat svarbūs reguliarūs patikrinimai, jei kyla įtarimas dėl kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Poodinis Mantoux mėginys leidžia aptikti, ar buvote užsikrėtę tuberkulioze – dėl tokių tyrimų reikalingumo konsultuokitės su savo šeimos gydytoju.
Ligų prognozė
Daugeliu atvejų tuberkuliozės gydymas būna sėkmingas – laikydamasis gydytojo paskirtos schemos žmogus gali visiškai pasveikti. Negydant, tuberkuliozė kelia didelę grėsmę gyvybei – be vaistų miršta apie pusė sergančiųjų.
Kada kreiptis į gydytoją
Susidūrę su žmogumi, sergančiu tuberkulioze, būtinai pasitarkite su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų. Greitas tyrimas padės nustatyti, ar turite latentinę tuberkuliozės formą ir ar reikalingas gydymas, kad apsisaugotumėte nuo aktyvios ligos išsivystymo.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
