Daugelis susiduria su žagsuliais, kurie paprastai greitai praeina ir nekelia rūpesčių. Tačiau retesniais atvejais žagsuliai gali kartotis arba tęstis ilgiau, nei norėtųsi. Žagsuliai, trunkantys ilgiau nei dvi paras, vadinami užsitęsusiais ar lėtiniais ir gali signalizuoti apie sveikatos problemas, kurias svarbu pastebėti.
Kas sukelia žagsulį?
Žagsulys – tai refleksas, atsirandantis, kai diafragma staiga susitraukia. Šio susitraukimo metu krūtinės ir pilvo raumenys ima trūkčioti, o balso stygų sritis gerklėje trumpam užsiveria. Šis procesas sukelia charakteringą garsą, kurį dažnas pažįsta kaip netyčinį „žag“.
Kasdieniai žagsulių sukėlėjai
- Persivalgymas ar sunkus, sotus maistas
- Staigus temperatūros pokytis (pavyzdžiui, šalčio pojūtis)
- Didelis džiaugsmas, emocinis stresas
- Gazuoti gėrimai ar alkoholis
- Kramtomosios gumos naudojimas
Kada žagsuliai įgauna kitokią reikšmę?
Trumpalaikiai žagsuliai retai signalizuoja rimtą problemą, tačiau ilgesnis ar dažnai pasikartojantis žagsėjimas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ar sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo savijautą ir prireikus kreiptis į gydytoją.
Galimos užsitęsusių žagsulių priežastys
- Smegenų ligos ir pažeidimai, tokie kaip insultas, meningitas, auglys ar trauma
- Nervų ligos (išsėtinė sklerozė)
- Skydliaukės padidėjimas (gūžys)
- Kvėpavimo takų infekcijos ar uždegimai (laringitas, bronchitas, plaučių uždegimas, astma, emfizema)
- Virškinamojo trakto problemos: refliuksas, gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, pankreatitas, tulžies pūslės ligos, uždegiminė žarnyno liga
- Širdies raumens ar dangalų uždegimas, miokardo infarktas
- Plaučių embolija
- Būgnelio sudirginimas
Kiti veiksniai ir ligos
- Alkoholio vartojimo sutrikimai
- Cukrinis diabetas
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
- Inkstų ligos
Kai kurie vaistai gali sukelti užsitęsusius žagsulius
- Steroidai
- Raminamieji (trankvilizatoriai, barbitūratai)
- Nuskausminamieji, anestezija
Kaip palengvinti žagsėjimą?
Nors nėra vieno universalaus būdo, padedančio visiems, kai kurie paprasti metodai gali padėti sumažinti ar greičiau nuraminti žagsulius:
- Kelis kartus išskalaukite burną lediniu vandeniu – šaltis padeda atslūgti sudirgusiai diafragmai.
- Įsidėkite į burną ir lėtai čiulpkite mažą ledo gabalėlį.
- Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite į popierinį maišelį – taip organizmui padidėja anglies dioksido kiekis ir diafragma gali greičiau atsipalaiduoti.
- Kvėpuokite sulaikydami orą – tai irgi didina anglies dioksido kiekį kraujyje.
Vis dėlto šios priemonės ne visuomet suveikia visiems – kas vienam padeda, kitam gali neveikti. Svarbiausia – nepanikuoti ir pamėginti keletą skirtingų būdų.
Kada verta susirūpinti?
Jei pastebėjote, kad žagsuliai pradeda kartotis dažniau, užtrunka ilgiau nei dvi paras arba trukdo kasdieniams darbams, verta pasitarti su gydytoju. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jei žagsulį lydi kiti nerimą keliantys simptomai ar žagsuliai tampa įprasta jūsų gyvenimo dalimi.
Ką galima keisti kasdienybėje?
Norint išvengti žagsėjimo ar sumažinti jo pasikartojimą, verta valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti daug gazuotų ar sunkiai virškinamų produktų. Jeigu žagsuliai susiję su nervine įtampa, padėti gali relaksacijos technikos, kvėpavimo pratimai ar net alternatyvūs metodai, tokie kaip akupunktūra ar hipnozė.
Apibendrinant, dauguma žagsulių epizodų yra nekenksmingi ir praeina savaime. Tačiau jei atsiranda ilgalaikių, pasikartojančių žagsulių ar kartu jaučiate kitų sutrikimų, nereikėtų delsti – pasikonsultuokite su sveikatos specialistu ir išsiaiškinkite galimas priežastis.
