Kraujas nuolat juda uždaru tinklu – teka per širdį, plaučius ir visą organizmą, užtikrindamas mūsų gyvybę. Ši sistema – itin sudėtinga ir tiksli, tad kiekviena jos dalis turi nuolat veikti išvien. Kaip tiksliai atrodo kelias, kurį kraujas įveikia kasdien, ir kodėl tinkama kraujotaka tokia svarbi mūsų sveikatai?
Kraujotakos reikšmė organizmui
Kraujotaka atlieka kelias esmines užduotis. Ji aprūpina kiekvieną organą ir audinį deguonimi bei maistingomis medžiagomis. Be to, kraujas surenka anglies dioksidą ir metabolizmo produktus, kuriuos reikia pašalinti iš organizmo. Ši dvipusė kelionė užtikrina, kad visos mūsų kūno ląstelės būtų maitinamos, o šalintinos medžiagos laiku išnešamos.
Be pagrindinių pernašos funkcijų, kraujyje yra ir imuninių ląstelių, tokių kaip baltieji kraujo kūneliai. Jie nuolat juda kraujotakos keliu ir saugo organizmą nuo infekcijų bei kenksmingų dalelių.
Toks nuolatinis judėjimas vyksta be perstojo – dieną ir naktį, kiekvieną sekundę. Visi kraujagyslių sistemos komponentai veikia kaip puikiai sinchronizuotas paštas, nuolat užtikrinantis, kad kiekviena ląstelė gautų būtinąsias medžiagas ir deguonį.
Dažniausios kraujotakos sutrikimų priežastys
Kraujagyslių užsikimšimai ar sulėtėjęs kraujo judėjimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, susiformavę krešuliai riboja ar visiškai sustabdo kraujo tėkmę. Todėl labai svarbu suprasti, kaip veikia kraujotaka, kad galėtume stengtis šią sistemą išlaikyti stiprią ir nepažeistą.
Kraujas širdyje: kaip jis keliauja?
Mūsų širdis – tarsi keturių kambarių „namas“, kurio du kambariai yra dešinėje (dešinysis prieširdis ir skilvelis), o kiti du – kairėje pusėje (kairysis prieširdis bei skilvelis). Kraujas juda visais šiais skyriais, tačiau tam tikra tvarka ir ne visiškai linijiniu keliu.
Kai kraujas iš viso kūno sugrįžta į širdį, jis pirmiausia patenka į dešinįjį prieširdį, paskui – į dešinįjį skilvelį. Visoje šioje kelionėje kraujo srautas valdomas vožtuvais – tarsi durimis tarp kambarių, apsaugančiomis nuo atbulinės tėkmės. Širdyje yra keturi pagrindiniai vožtuvai:
- Trišakis vožtuvas – tarp dešiniojo prieširdžio ir skilvelio,
- Plaučių vožtuvas – tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos,
- Dviburis (mitralinis) vožtuvas – tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio,
- Aortos vožtuvas – tarp kairiojo skilvelio ir aortos.
Žingsnis po žingsnio: kraujo kelias per širdį
Širdies dešinioje pusėje „nuvargęs“, deguonies stokojantis kraujas atkeliauja iš viso kūno venomis (viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis) į dešinįjį prieširdį. Tuomet per trišakį vožtuvą patenka į dešinįjį skilvelį. Kai pastarasis prisipildo, vožtuvas užsidaro ir atveriamas plaučių vožtuvas – kraujas nukreipiamas į plaučius. Čia jis praturtinamas deguonimi ir išvalo anglies dioksidą.
Iš plaučių šviežias, deguonimi prisotintas kraujas grįžta į širdies kairįjį prieširdį plaučių venomis, o toliau, atsidarius dvibriui vožtuvui, patenka į kairįjį skilvelį. Šiai ertmei prisipildžius, vožtuvas užsidaro, atsidaro aortos vožtuvas ir kraujas išstumiamas į aortą – prasideda kelionė po visą organizmą.
Kiek daug kraujo perpumpuoja širdis?
Per parą žmogaus širdis perpumpuoja maždaug 7,5 tūkstančio litrų kraujo – tiek būtų galima pripildyti nemažą baseiną. Vidutiniškai širdis suplaka apie 100 tūkstančių kartų per dieną. Per žmogaus gyvenimą širdis atlieka beveik 3 milijardus dūžių.
Kokios ligos veikia kraujo tėkmę per širdį?
Daugybė skirtingų sveikatos būklių gali sutrikdyti kraujo judėjimą širdyje. Tarp dažniausių:
- Širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas),
- Širdies nepakankamumas,
- Koronarinė širdies liga (dėl kraujagyslių susiaurėjimo nuo apnašų),
- Periferinių arterijų liga (tokie patys susiaurėjimai kitose kūno arterijose),
- Širdies vožtuvų ligos (pvz., siaurėjimas ar nesandarumas),
- Įgimti širdies raidos defektai,
- Staigus širdies sustojimas dėl elektrinio aktyvumo sutrikimo.
Kraujas organizme: pagrindiniai etapai
Deguonimi prisotintas kraujas iš kairiojo širdies skilvelio juda per aortos vožtuvą į aortą – stambiausią arteriją. Nuo šio „kamieno“ atsišakoja daugybė mažesnių arterijų, paskirstančių kraują visoms kūno vietoms – nuo širdies raumens iki kojų pirštų galiukų.
Kiekviena arterija vėliau skyla į dar smulkesnes kraujagysles – arterioles, kurios jungiasi su ploniausiomis kapiliarų tinklais. Kapiliarų sienelės tokios plonos, kad jų dėka deguonis ir maistinės medžiagos patenka tiesiai į audinius, o medžiagų apykaitos atliekos surenkamos atgal.
Iš kapiliarų kraujas pereina į venules, o iš venų jau deguonies netekęs kraujas vėl renkasi į dvi stambias tuščiąsias venas, grįžtančias į širdies dešinįjį prieširdį. Toliau ciklas kartojasi: kraujas iš širdies iškeliauja į plaučius, vėl praturtinamas deguonimi, ir taip be perstojo.
Pagrindiniai kraujotakos etapai organizme
- Kraujas iš aortos per šakines arterijas pasiekia visus organus,
- Pirmieji atsišakojimai – smulkiosios vainikinės arterijos, maitinamos širdies raumenį,
- Žengdamos gilyn į audinius, arterijos skyla į arterioles ir kapiliarus,
- Kairėje pilvo pusėje aorta suskyla į dvi galutines šakas – klubines arterijas.
- Kapiliaruose vyksta mainai – deguonis atiduodamas, o atliekos paimamos,
- Iš kapiliarų kraujas per venules renkamas į venas, kurios jį grąžina į širdį.
Kraujotakos sutrikimai organizme
Įvairios kraujagyslių ligos gali trikdyti normalią kraujo tėkmę. Dažniausios iš jų:
- Silpnos ar pažeistos arterijų sienelės (aneurizmos),
- Apnašų kaupimasis (aterosklerozė),
- Venos liga – nusilpusios arba pažeistos kraujagyslės,
- Neteisingai susiformavę ryšiai tarp arterijų ir venų.
Tam tikri rizikos veiksniai – paveldimumas, amžius – yra nekontroliuojami, tačiau sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti kai kurių susirgimų tikimybę arba sustabdyti progresavimą.
Kaip stiprinti kraujotaką?
- Siekti ir palaikyti rekomenduojamą kūno svorį,
- Rinktis širdžiai draugišką mitybą,
- Fizinis aktyvumas bent 150 minučių per savaitę (po 30 min. penkias dienas),
- Vengti perteklinio alkoholio vartojimo,
- Mokytis streso valdymo įgūdžių – meditacija, terapija,
- Mesti rūkyti ir atsisakyti tabako gaminių.
Mūsų organizmo kraujotaka – tai nepriekaištingai veikiančios transporto linijos modelis, užtikrinantis, kad kiekviena kūno ląstelė gautų reikalingų medžiagų laiku. Nors kasdien šio proceso nematome, jo svarba – akivaizdi kiekvienam mūsų judesiui, mintims ir jausmams. Supažindinimas su kraujotakos pagrindais padeda geriau suprasti savo sveikatą ir žinoti, kaip pasirūpinti širdimi bei kraujagyslėmis jau šiandien.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
