Legioneliozė yra ūminė bakterinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimu, bet gali paveikti ir virškinimo sistemą ar nervų sistemą. Ligos simptomai pradeda reikštis per 2–14 dienų nuo kontakto su legionelėmis.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – tai infekcija, sukelta įkvepiant legionelių bakterijų, kurios sukelia plaučių uždegimą. Nors dažniausiai pažeidžiami plaučiai, šios bakterijos gali paveikti ir virškinamąjį traktą bei nervų sistemą. Švelnesnė legionelėms būdinga liga yra Pontiako karštinė, kuri panaši į gripą ir yra lengvesnės eigos. Legioneliozė gali būti pavojinga gyvybei, jei laiku nepradedamas gydymas.
Kaip skiriasi legioneliozė nuo kitų plaučių uždegimų?
Legioneliozės metu plaučius užkrečia legionelės bakterijos – skirtingai nei dauguma kitų pneumonijų, šios ligos požymiai gali būti ne tik kvėpavimo sistemos, bet ir žarnyno ar galvos smegenų srityje. Pacientai dažnai serga karščiuodami, kosėdami, gali pasireikšti viduriavimas ar sumišimas.
Kas dažniau serga legionelioze?
Nors dauguma žmonių, net ir susidūrę su legionelėmis, nesuserga, tačiau tam tikroms žmonių grupėms rizika susirgti yra gerokai didesnė.
- Vyresni nei 50 metų asmenys.
- Rūkantieji ar buvę rūkaliai.
- Žmonės, turintys nusilpusią imuninę sistemą dėl ligų ar vaistų, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, vėžys, ŽIV, kepenų ar inkstų ligos.
- Turintys lėtines kvėpavimo sistemos ligas (pvz., LOPL).
- Gyvenantys ilgalaikės priežiūros įstaigose ar neseniai gulėję ligoninėje.
- Asmenys, kuriems neseniai buvo taikyta nejautra ar persodintas organas.
Kaip dažnai pasitaiko legioneliozė?
Kasmet legioneliozė į ligoninę paguldo tūkstančius žmonių, dažniausiai nuo birželio iki spalio mėnesio. Liga nėra itin dažna, tačiau vasaros ir rudens sezonais nustatomas didesnis sergamumas.
Legioneliozės simptomai
Pirmieji ligos požymiai atsiranda po maždaug 2–14 dienų po kontakto su legionelėmis. Simptomai dažnai panašūs į plaučių uždegimą, bet gali būti ir žarnyno bei nervų sistemos sutrikimų.
- Aukšta temperatūra (dažnai virš 40°C).
- Sausas kosulys.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Viduriavimas.
- Galvos skausmas.
- Raumenų skausmai.
- Pykinimas.
- Dezorientacija, sumišimas.
- Kraujas atsikosėjime.
- Pilvo skausmai.
Kaip pasigaunama legioneliozė?
Infekciją sukelia Legionella genties bakterijos, dažniausiai Legionella pneumophila. Jos natūraliai egzistuoja upėse, ežeruose ir dirvožemyje, tačiau gali daugintis ir žmonių inžinerinėse sistemose: vandentiekio vamzdžiuose, oro kondicionavimo, šildymo bei vėdinimo įrenginiuose – ypač dideliuose pastatuose.
Liga išsivysto, kai įkvepiami bakterijomis užkrėsti vandens lašeliai (aerozoliai), arba kai užterštas vanduo netyčia patenka į kvėpavimo takus – pavyzdžiui, prisirijus juo kosėjant ar geriant.
- Karštos vonios, baseinai, sūkurinės vonios.
- Dušo ar čiaupo galvutės.
- Oro drėkintuvai.
- Vandens dekoracijos, fontanai.
- Šildymo ar kondicionavimo įranga (ypač dideliuose pastatuose).
- Dirvožemis.
- Medicininiai kvėpavimo įrenginiai, naudojami operacijų metu.
Dažniausiai legioneliozės protrūkiai fiksuojami viešbučiuose, ligoninėse, slaugos namuose, turizmo laivuose, tačiau dauguma ligos atvejų būna pavieniai.
Ar legioneliozė perduodama iš žmogaus žmogui?
Ši infekcija nėra užkrečiama – jos negalima perduoti nuo vieno žmogaus kitam.
Legioneliozės nustatymas
Ligos diagnozei svarbiausia yra šlapimo ir skreplių tyrimai – juose ieškoma legionelių pėdsakų. Ligonis taip pat gali būti tiriamas rentgeno spinduliais ar atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, siekiant patikrinti plaučių būklę.
Gydytojas apžiūrės pacientą, klausinės apie sveikatą, galimus kontaktus su legionelėmis, kelionių istoriją.
Kokie tyrimai padeda nustatyti legioneliozę?
- Šlapimo arba skreplių analizė – imami mėginiai ir tiriama dėl legionelių.
- Kraujo tyrimai – padeda rasti bakterijų požymius ir įvertinti organų būklę.
- Plaučių rentgenograma ar kompiuterinė tomografija – įvertinama, ar nėra pakitimų būdingų pneumonijai.
- Bronchoskopija – ploną vamzdelį gydytojas įveda į kvėpavimo takus ir paima mėginius.
- Torakocentezė – jei aplink plaučius susikaupia skysčių, jie gali būti ištirti dėl infekcijos.
Tik atlikus tyrimus ir gavus atsakymus, galima patvirtinti legioneliozės diagnozę – ligai būdingi ne tik plaučių uždegimo, bet ir virškinimo trakto ar nervų sistemos simptomai.
Gydymas ir valdymas
Legioneliozė gydoma antibiotikais. Dažnai jie leidžiami į veną arba skiriami geriami. Jei pacientui sunku kvėpuoti, jam gali būti taikomas papildomas deguonis. Dauguma žmonių gydomi stacionare.
- Azitromicinas.
- Levofloksacinas, moksifloksacinas ar ciprofloksacinas.
- Tetraciklinai: doksiciklinas ar minociklinas.
- Rifampicinas.
Sudėtingesniais atvejais žmogui gali būti taikoma mechaninė plaučių ventiliacija, kol kvėpavimas atsistato.
Kaip mažinti legioneliozės riziką?
Didžiausią įtaką turi prižiūrimos ir reguliariai dezinfekuojamos vandens bei ventiliacijos sistemos. Namų aplinkoje svarbu reguliariai valyti dušo galvutes, kranus, oro drėkintuvus, baseinus. Nedera naudoti paprasto vandens vietoje specialaus langų plovimo skysčio automobiliuose, nes tai gali paskatinti legionelių dauginimąsi.
Ligos eiga ir atsigavimas
Legioneliozė yra sunki liga, dėl kurios dažniausiai reikia gydytis ligoninėje. Visgi, pradėjus gydymą antibiotikais, dažniausiai pasveikstama. Išėjus iš ligoninės, dažnai dar kurį laiką tenka vartoti vaistus, kad infekcija galutinai išnyktų.
Po išrašymo iš ligoninės dar kelis mėnesius gali išlikti ilgalaikiai simptomai:
- Nuovargis.
- Koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai.
- Judėjimo sunkumai.
- Neaiški kalba.
- Raumenų skausmai.
Galimos komplikacijos
Ligai progresuojant, galimi pavojingi organizmo pažeidimai:
- Respiracinis nepakankamumas – plaučiai nebegali aprūpinti organizmo deguonimi, reikalingas plaučių ventiliavimas.
- Ūmus inkstų pažeidimas – sutrikus inkstams gali prireikti dializės.
- Encefalopatija – ryškėja neurologiniai simptomai: blogėja koordinacija, kalbos sutrikimai.
- Epyema – susiformuoja pūlingos kišenės šalia plaučių, kartais būtinas krūtinės drenažas.
- Širdies uždegimas – atsiranda širdies audinių uždegimas, gydomas vaistais.
- Rhabdomiolizė – raumenų irimas su suirusių raumenų produktų patekimu į kraują, reikia šalinti toksinus.
Ar legioneliozė yra išgydoma?
Legioneliozė – labai rimta, tačiau dažniausiai išgydoma liga. Gavus tinkamą gydymą antibiotikais, mirtingumas siekia apie 5–10 %. Negydant liga baigiasi mirtimi 30–80 % atvejų.
Kaip elgtis susirgus?
Kilus legioneliozės įtarimui, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei sužinote apie ligos protrūkį vietoje, kur dirbote ar lankėtės, pasitarkite dėl papildomų apsaugos priemonių.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda aukšta temperatūra, kvėpavimo nepakankamumas, atsikosėjama krauju ar prasideda neurologiniai simptomai, tokie kaip kalbos ar koordinacijos sutrikimai, sumišimas.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kiek laiko truks kol pagerės savijauta?
- Kaip reikia vartoti paskirtus vaistus?
- Kokie nauji ar užsitęsę simptomai galėtų būti pavojingi?
