SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Lėtinė visiška okliuzija: simptomai ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Lėtinė visiška okliuzija: simptomai ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Lėtinis visiškas kraujagyslės užsikimšimas (angl. chronic total occlusion, CTO) – tai būklė, kai viena iš širdį maitinančių vainikinių arterijų būna pilnai užblokuota ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius. Vainikinės arterijos yra pagrindiniai kraujagyslių keliai, aprūpinantys širdį deguonimi ir maisto medžiagomis. Kai vienoje iš jų atsiranda visiškas užsikimšimas, širdis negauna pakankamai kraujo, todėl gali pasireikšti spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys ar net ištikti širdies priepuolis.

Kas dažniausiai susiduria su lėtiniu visišku vainikinės arterijos užkimšimu?

Dažniausiai ši problema kyla žmonėms, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, ypač vainikinių arterijų liga. Tyrimai rodo, kad iki trečdalio asmenų, turinčių vainikinių arterijų pažeidimus, patiria visišką vienos iš jų užsikimšimą.

  • Rizika dar labiau padidėja, jei rūkote, turite viršsvorį (kūno masės indeksas virš 30) ar sergate cukriniu diabetu.
  • Taip pat svarbus paveldimumas – jei šeimos anamnezėje buvo širdies ligų, verta atkreipti dėmesį į savo sveikatą.
  • Padidėjęs kraujospūdis, blogas cholesterolio balansas, anksčiau patirti širdies smūgiai arba atliktos širdies kraujagyslių rekonstrukcijos taip pat didina pavojų.
  • Sėdimas gyvenimo būdas, kai trūksta fizinio aktyvumo, tik dar labiau sunkina situaciją.

Didėjant amžiui, šis sutrikimas tampa vis dažnesnis: apie trečdalį jaunesnių nei 65 metų asmenų, 40 % tarp 65–79 metų žmonių ir apie 41 % vyresnių nei 85 metų skundžiasi CTO. Dažnu atveju visiškas užsikimšimas lieka nepastebėtas, nes simptominis vaizdas ne visada ryškus.

Lėtinio visiško užkimšimo simptomai

Lėtinio visiško vainikinės arterijos užkimšimo požymiai dažniausiai atsiranda dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdį. Dažniausi simptomai gali būti:

Susiję įrašai

Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?

Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?

2025 12 lapkričio
Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

2025 12 lapkričio

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

2025 12 lapkričio

Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

2025 12 lapkričio
  • Krūtinės skausmas, sunkumo jausmas ar spaudimas.
  • Nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
  • Širdies ritmo sutrikimai ar širdies plakimo pojūtis.
  • Galvos svaigimas ar net nualpimas.
  • Dusulys (ypač fizinio krūvio metu), tačiau gali pasireikšti ir ramybės būsenoje.
  • Pykinimas.
  • Skausmas ar diskomfortas viršutinėje rankos dalyje.

Šie simptomai dažniau išryškėja fizinio krūvio metu, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali pasireikšti net ir ilsintis arba visai nejausti jokio diskomforto.

Kodėl vystosi lėtinis visiškas vaskuliarų užkimšimas?

Pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kuomet ant arterijų sienelių pradeda kauptis riebalinės medžiagos (apnašos). Dėl šio proceso arterijos standėja bei siaurėja, iki galiausiai praėjimas kraujui užblokuojamas visiškai. Kai tokie pokyčiai vyksta būtent vainikinėse arterijose, vystosi vainikinių arterijų liga, galinti progresuoti iki visiško kraujagyslės užkimšimo.

Kaip nustatoma ši diagnozė?

Norint tiksliai nustatyti lėtinį visišką užkimšimą, dažniausiai atliekama vainikinių arterijų angiografija. Šios procedūros metu į kraujagysles suleidžiama speciali kontrastinė medžiaga, kuri padeda medikams rentgeno ekrane įvertinti kraujo tekėjimą ir užsikimšimo vietas.

Papildomai gali būti atliekami šie tyrimai:

  • Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRI), kuris vizualizuoja širdies sandarą ir kraujotaką.
  • Kraujotakos mėginys (streso testas), padedantis įvertinti širdies reakciją į fizinį krūvį.
  • Echokardiograma (ultragarsinis širdies tyrimas), kuri parodo širdies vožtuvų ir sienelių būklę bei kraujo tekėjimą.
  • Elektrokardiograma – leidžia stebėti širdies elektrinį aktyvumą ir ritmo pokyčius.

Gydymo galimybės

Gydymas dažniausiai apima simptomų mažinimą ir širdies smūgio rizikos mažinimą. Parenkant gydymo taktiką atsižvelgiama į asmenines aplinkybes bei esamus simptomus.

  • Invazinės procedūros: Vienas iš pagrindinių gydymo būdų – perkutaninė koronarinių arterijų intervencija (PCI). Jos metu per nedidelį pjūvį kirkšnyje arba rieše įvedamas kateteris. Prietaisas vedamas iki užkimštos arterijos vietos, kur pripučiama balionėlė, stumianti apnašas į šalis. Tuomet įstatomas tinklelis (stentas), kuris palaiko arteriją atvirą ir atstato kraujo srautą.
  • Atviros širdies operacija: Kai kuriais atvejais rekomenduojama vainikinių arterijų šuntavimo operacija (CABG). Jos metu naudojami iš kitos kūno vietos paimti kraujagyslių segmentai, sukuriantys naują kelią kraujo apytakai, aplenkiant užsikimšusią vietą.

Liga ir jos eiga

Lėtinis visiškas užkimšimas išlieka rimta būkle, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia daugumai pacientų pasiekti gerų rezultatų.

  • Kai kurie duomenys rodo, kad perkutaninė intervencija yra sėkminga iki 86 % pacientų,
  • o šuntavimo operacija – kiek mažesnei daliai, apie 60 % atvejų.

Nors liga lemia ilgalaikį širdies funkcijos sutrikimą, daugeliui žmonių pasiekiama ženklus simptomų palengvėjimas, pagerėja gyvenimo kokybė.

Klausimai gydytojui

Kilus įtarimui dėl visiško vainikinės arterijos užkimšimo arba jau turint tokią diagnozę, naudinga aptarti su gydytoju šiuos klausimus:

  • Kokie yra pirmieji šios būklės požymiai?
  • Kokius tyrimus reiktų atlikti tiksliai diagnozei nustatyti?
  • Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėčiau svarstyti, kad sumažinčiau riziką?
  • Kokios šiuo metu prieinamos gydymo opcijos ir kuo jos skiriasi?
  • Kiek tikėtina, kad po gydymo ši problema gali atsinaujinti?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?
Dermatologija

Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 12 lapkričio
Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin
Vaistai

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 12 lapkričio
Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?
Vitaminai ir papildai

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 12 lapkričio
Kitas įrašas
Lėtinis trauminis encefalopatija (LTE): simptomai ir gydymas

Lėtinis trauminis encefalopatija (LTE): simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?

Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?

2025 12 lapkričio
Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

2025 12 lapkričio
Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

2025 12 lapkričio
Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

2025 12 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar tai žvynelinė, ar rožinė dedervinė?
  • Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin
  • Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.