Prasidėjus perimenopauzei ir menopauzei, kiaušidės palaipsniui gamina vis mažiau estrogenų. Pagal dabartines medicinos žinias, kartu su šiuo hormonų pokyčiu gali didėti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, nes estrogenai iki menopauzės laikotarpio, tikėtina, turi tam tikrą apsauginį poveikį širdžiai.
Menopauzė gali sukelti įvairių pojūčių ir sveikatos pokyčių. Dažniausiai minimi karščio pylimai ir naktinis prakaitavimas, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurioms moterims šiuo gyvenimo etapu išryškėja ir didesnė širdies ligų tikimybė.
Menopauzės amžius ir jo variantai
Dažniausiai menopauzė prasideda 45–55 metų amžiaus intervale. Vis dėlto amžius gali skirtis, ir medicinos praktikoje išskiriami keli menopauzės pradžios variantai:
- Priešlaikinė menopauzė – kai menopauzė prasideda iki 40 metų.
- Ankstyvoji menopauzė – kai ji prasideda po 40 metų, bet dar nesulaukus 45 metų.
- Vėlyvoji menopauzė – kai menopauzė prasideda po 55 metų.
Kaip susiję hormonų pokyčiai ir širdies ligos
Perimenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, kai mėnesinės dažnai tampa nereguliarios, o estrogenų gamyba mažėja. Menopauzė nustatoma tuomet, kai mėnesinių nebūna.
Moksliniai duomenys rodo, kad estrogenai iki menopauzės gali būti susiję su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Vis dėlto tikslūs mechanizmai, kaip estrogenai galėtų saugoti širdį, nėra iki galo aiškūs, todėl šio ryšio aiškinimui vis dar reikia papildomų tyrimų.
Mažėjant estrogenų kiekiui, širdis ir kraujagyslės gali tapti jautresnės tam tikriems procesams, pavyzdžiui:
- riebalinių sankaupų (plokštelių) kaupimuisi arterijose, dar vadinamam ateroskleroze;
- vainikinių arterijų ligai;
- miokardo infarktui;
- insultui.
Ankstyva ar vėlyva menopauzė: kuo skiriasi rizika
Klinikinė patirtis ir apibendrinti tyrimų duomenys leidžia manyti, kad moterims, kurioms menopauzė prasideda labai anksti (iki 40 metų), viso gyvenimo laikotarpiu vainikinių arterijų ligos rizika gali būti didesnė nei toms, kurioms menopauzė prasideda įprastu amžiumi.
Tuo tarpu vėlesnė menopauzės pradžia dažnai siejama su mažesne širdies ligų rizika.
Jei patyrėte priešlaikinę menopauzę, verta tai aptarti su gydytoju. Specialistas gali padėti sudaryti prevencinių veiksmų planą ir įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.
Kaip menopauzės metu mažinti širdies ligų riziką
Širdies ligos dažnai vystosi pamažu, todėl reguliari sveikatos būklės stebėsena gali padėti pokyčius pastebėti anksčiau. Profilaktiniai vizitai ir gydytojo rekomenduojami tyrimai yra svarbi prevencijos dalis, ypač pereinamuoju menopauzės laikotarpiu.
Judėjimas ir fizinis aktyvumas
Kasdienis judėjimas svarbus bet kuriame amžiuje, o prasidėjus menopauzei jis įgauna dar didesnę reikšmę. Įprastai vyresnio amžiaus suaugusiesiems rekomenduojama siekti mažiausiai apie 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio per savaitę. Tai gali būti:
- spartesnis ėjimas;
- mankšta dviračiu (pavyzdžiui, treniruokliu);
- joga ar kitos reguliarios, kūnui priimtinos aktyvumo formos.
Prieš reikšmingai keičiant sporto rutiną, ypač jei turite gretutinių ligų ar seniai sportavote, pravartu pasitarti su gydytoju – jis gali pasiūlyti saugiausią ir tinkamiausią krūvio lygį.
Mityba ir kūno svoris
Subalansuota mityba, kurioje daug daržovių, vaisių ir mažiau perdirbtų produktų, siejama su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle. Daugeliui žmonių širdies ligų prevencijoje taip pat aktualus vidutinio kūno svorio palaikymas – tam dažniausiai padeda derinys iš judėjimo ir tikslingos mitybos.
Jei planuojate didesnius mitybos pokyčius, ypač jei kartu vargina menopauzės simptomai, naudinga pasitarti su mitybos specialistu, kad pasirinkti sprendimai būtų realistiški ir saugūs.
Miegas ir žalingi įpročiai
Pakankamas miegas yra svarbus bendrai savijautai ir širdies sveikatai. Dažnai rekomenduojama orientuotis į maždaug 7 valandas miego per parą, nors individualūs poreikiai skiriasi. Jei menopauzės laikotarpiu atsiranda nemiga, verta tai aptarti su gydytoju.
Taip pat reikšminga nerūkyti. Jei šiuo metu rūkote, gydytojas gali padėti pasirinkti tinkamą metimo strategiją ar programą.
Kraujospūdis, cholesterolis ir gliukozė
Širdies riziką dažnai didina padidėjęs kraujospūdis, nepalankūs cholesterolio rodikliai ar padidėjusi gliukozė kraujyje. Jei gyvenimo būdo priemonių nepakanka, gydytojas gali pasiūlyti papildomas valdymo strategijas, įskaitant gydymą vaistais, atsižvelgdamas į individualią situaciją.
Pagrindinė mintis
Menopauzės metu estrogenų kiekis mažėja: perimenopauzėje dažnai pasireiškia nereguliarios mėnesinės, o menopauzėje jų nebelieka. Moksliniai duomenys leidžia manyti, kad estrogenai iki menopauzės gali būti susiję su tam tikra širdies apsauga, todėl pereinamuoju laikotarpiu širdies ir kraujagyslių ligų rizika kai kurioms moterims gali didėti, ypač jei menopauzė prasideda anksti.
Jei artėjate prie menopauzės, jau ją patiriate ar ji prasidėjo anksčiau nei įprastai, verta su gydytoju aptarti asmeninę širdies ligų riziką ir prevenciją. Individualus planas dažniausiai apima reguliarius sveikatos patikrinimus, fizinį aktyvumą, mitybos korekcijas, miego gerinimą ir žalingų įpročių atsisakymą.
