Miego arterijos aneurizma – tai retos, tačiau rimtos būklės, kai vienoje iš pagrindinių galvos kraujagyslių susidaro išsipūtimas. Šios arterijos aprūpina krauju jūsų smegenis, galvą, veidą ir kaklą. Kiekvienoje viršutinės krūtinės dalies pusėje yra po bendrąją miego arteriją, kuri kakle išsišakoja į vidinę ir išorinę miego arterijas. Aneurizmos gali vystytis bet kurioje šių arterijų atkarpoje, tačiau dažniausiai pažeidžia vidinę miego arteriją.
Kas yra miego arterijos aneurizma?
Miego arterijos aneurizma susiformuoja dėl to, kad silpnėja arterijos sienelė – ji plonėja, o išsipūtimas didėja. Tai galima palyginti su balionu – kuo labiau jį pripūsite, tuo plonesnės taps sienelės ir jis gali plyšti. Didėjant aneurizmai, didėja ir plyšimo rizika, todėl ši būklė laikoma pavojinga gyvybei.
Kuo rizikinga ši būklė?
Miego arterijos aneurizmos pažeidžia kraujagysles, kuriomis kraujas teka į smegenis. Jei susiformuoja trombas (kraujagyslės viduje susitelkęs kraujo krešulys), jis gali užblokuoti kraujo tėkmę ir sukelti praeinantį smegenų išemijos priepuolį arba net insultą. Prasidėjus kraujavimui dėl plyšusios aneurizmos, išsivysto gyvybei pavojingas hemoraginis insultas.
Aneurizmos tipai: tikroji ir klaidinga
Miego arterijos aneurizmos skirstomos į tikrąsias ir klaidingąsias. Tikroji aneurizma apima visas tris arterijos sluoksnius (intimą, mediją ir adventiciją), kurie išsipučia kartu. Dažniausiai ją sukelia aterosklerozė. Klaidingoji aneurizma (pseudoaneurizma) atsiranda tada, kai pažeidžiami tik vienas arba du arterijos sluoksniai, o išsipūtimas susidaro kaip apvalus maišelis siauru pagrindu. Dažnos to priežastys – traumos, infekcijos ar medicininių procedūrų komplikacijos. Abi aneurizmos rūšys gali sukelti komplikacijų ir prireikti gydymo.
Kas dažniausiai suserga?
Miego arterijos aneurizmos gali išsivystyti suaugusiesiems bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai jos diagnozuojamos žmonėms, kuriems per penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų. Vaikams ši diagnozė pasitaiko ypač retai. Skaičiuojama, kad tarp visų aneurizmų, tik mažiau nei vieną procentą sudaro miego arterijos aneurizmos – tai itin reta būklė.
Miego arterijos aneurizmos simptomai
Dalis žmonių, kuriems randama miego arterijos aneurizma, nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai išsivysto, dažniausiai jie susiję su laikinu išemijos priepuoliu arba insultu – tai situacijos, kai sutrinka kraujo tekėjimas į smegenis.
- Regėjimo sutrikimai (vienoje arba abiejose akyse)
- Eisenos sunkumai, svaigulys, koordinacijos praradimas
- Veido, rankų ar kojų nutirpimas ar silpnumas, dažniausiai vienoje kūno pusėje
- Staiga prasidėjęs, labai stiprus galvos skausmas
- Kalbėjimo ar supratimo sunkumai, nerišli ar paini kalba
Kartais aneurizma auga ir ima spausti aplink esančias venas ar nervus. Tokiu atveju gali pasireikšti:
- Kaklo skausmas
- Kartais užčiuopiamas ar pulsuojantis guzas kakle
- Veido tinimas
- Ukimimas
- Rijimo sunkumai
- Regėjimo pablogėjimas
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, svarbu neatidėliojant pasikonsultuoti su gydytoju.
Kas sukelia miego arterijos aneurizmas?
Šios aneurizmos dažniausiai susiformuoja dėl aterosklerozės – ligos, kai arterijų sienelėse pradeda kauptis riebalų apnašos. Taip pat priežastimi gali būti paveldimos jungiamojo audinio ligos, fibromuskulinė displazija, gydymo ar diagnostikos procedūrų metu patirtos traumos, kaklo ar veido sužalojimai (pvz., durtinės, šautinės žaizdos).
Rizikos veiksniai
- Paveldima aneurizmų istorija šeimoje
- Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
Kaip nustatoma miego arterijos aneurizma?
Diagnozei nustatyti gydytojai remiasi keliais etapais. Pradžioje atliekamas klinikinis ištyrimas – klausoma steto stoku, ar arterijoje nėra sūkurinio (bruit) garso. Anamnezės metu renkami duomenys apie šeimos narių sveikatą arba anksčiau persirgtas ligas, kurios galėjo turėti įtakos arterijų būklei.
Diagnostikai svarbūs įvairūs vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso angiografija (MRA). Jie leidžia tiksliai pamatyti, kur ir kokio dydžio yra aneurizma bei įvertinti gretų audinių būklę. Kartais aneurizma nustatoma visiškai atsitiktinai – atliekant kaklo ar galvos tyrimą dėl kitų priežasčių.
- KT tyrimas
- Magnetinio rezonanso angiografija
- Ultragarsas
- Galvos smegenų kraujotakos vertinimas papildomais tyrimais
- Genetiniai tyrimai (esant įtarimui dėl paveldimų ligų)
- Kiti arterijų tyrimai – norint patikrinti, ar aneurizmų nėra ir kitose vietose
Gydymo galimybės
Miego arterijos aneurizmai gydyti galima keliomis strategijomis: nuolatine stebėsena (stebėjimu), atvira chirurgija arba endovaskulinėmis procedūromis. Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir išvengti tokių komplikacijų kaip plyšimas ar insultas. Gydytojas parinks metodą, atsižvelgdamas į aneurizmos dydį, augimo tempą ir paciento sveikatos būklę.
Stebėjimas
Kai aneurizma maža ir nesukelia jokių nusiskundimų, rekomenduojamas stebėsenos (kitaip – laukimo) metodas. Specialistas reguliariai vertina aneurizmos būklę, dažniausiai kas 6–12 mėnesių atliekant specialius tyrimus. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, gali būti paskirti kraujospūdį ar cholesterolį mažinantys vaistai.
Atvira chirurgija
Klasikinis gydymo būdas – atvira operacija, per kurią pažeista arterijos dalis pašalinama, o kraujagyslės vientisumas atkuriamas: sujungiamas sveikas segmentas žemiau ir viršutiniame gale. Tam naudojamos paciento kraujagyslės, paimtos iš kitų kūno vietų, arba sintetinės medžiagos (pvz., GORE-TEX®).
Endovaskulinis gydymas
Endovaskulinis gydymas – minimaliai invazinė procedūra, dažnai taikoma, kai aneurizma yra tam tinkamoje vietoje ir dydžio. Procedūros metu per mažą pradūrimą kirkšnyje į arteriją įvedami specialūs vamzdeliai, kuriais prie aneurizmos nukreipiamas stentas su protezu. Šis implantas specialiais kabliukais prilaikomas reikiamoje vietoje ir sudaro naują kraujo tėkmės kelią. Gydytojas parenka nei atvirą operaciją, nei endovaskulinį metodą, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Kaip pasirinkti tinkamą gydymo būdą?
Gydymo taktiką nustato gydytojas – ji priklauso nuo paciento sveikatos, simptomų, aneurizmos savybių. Prieš bet kokią procedūrą išsamiai aptariami tikėtini rezultatai, rizika ir pasirengimas gydymui bei reabilitacija.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Nors kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip paveldimumas, yra nevaldoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali labai pagerinti arterijų būklę ir sumažinti aneurizmos riziką. Svarbiausi patarimai:
- Nustokite rūkyti ir vengti bet kokių tabako gaminių
- Rinkitės širdžiai palankią, mažai druskos, riebalų ir cukraus turinčią mitybą
- Pagal gydytojo rekomendacijas reguliariai judėkite
- Stenkitės riboti alkoholio vartojimą
- Laikykitės gydytojo paskirtų vaistų tvarkaraščio
- Būtinai lankykitės profilaktiniams vizitams ir laikykitės visų stebėjimo rekomendacijų
Prognozė sergant miego arterijos aneurizma
Ligos eiga priklauso nuo aneurizmos dydžio, augimo greičio ir gydymo. Vieniems užtenka ilgametės stebėsenos, o kitiems reikalingas greitas gydymas. Tiek operacijos, tiek intervencinės procedūros išsprendžia aneurizmos problemą, bet visada išlieka tam tikra rizika. Kiekvienam pacientui prognozė skaičiuojama individualiai, todėl būtina reguliariai konsultuotis su gydytojais.
Kaip rūpintis savimi?
Rekomenduojama vadovautis gydytojų patarimais dėl gyvenimo būdo – tai padeda valdyti ligą ir sumažinti komplikacijų riziką. Pravartu išsiaiškinti, ar nereikia riboti fizinio krūvio ar vengti kitų konkrečių veiklų. Stebėkite savo savijautą, ypač jei pasireiškia naujų ar stiprėjančių simptomų – nedelskite pranešti specialistui.
Kada nedelsti kreiptis į medikus?
- Staiga atsiradus naujiems ar pakitusiems simptomams
- Jei atsiranda šalutinių poveikių nuo paskirtų vaistų
- Kilus klausimų, abejonių arba nerimaujant dėl gydymo eigos
Kada būtina skubi pagalba?
- Jei jaučiate širdies smūgio, insulto ar laikino išemijos priepuolio simptomus
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kuriame anatominės vietos segmente susidarė aneurizma – kakle ar kaukolės viduje?
- Kokio dydžio aneurizma?
- Kada gali prireikti gydymo?
- Kokios galimos gydymo alternatyvos?
- Kokią naudą ir riziką turi kiekvienas variantas?
- Kokio tipo reabilitacijos ir priežiūros gali prireikti po gydymo?
- Kokių gyvenimo būdo pokyčių rekomenduojama laikytis?
- Ar reikia riboti tam tikrą veiklą?
- Kaip dažnai teks atlikti papildomus tyrimus?
Miego arterijos anatomijos ypatumai
Miego arterijos aneurizmos skirstomos ir pagal vietą: ekstrakranijinė – aneurizma kiekvienos miego arterijos dalyje, kuri eina kaklu, o intrakranijinė – kurios formuojasi jau kaukolės viduje. Vidaus miego arterijos (po vieną kiekvienoje kaklo pusėje) nuo bendrosios arterijos kakle kyla aukštyn iki kaukolės pagrindo (C1 dalis, vadinama kakline arba cervical dalimi).
Ši arterija pereina pro specialią angą kaukolėje – būtent ši vieta žymi ribą tarp ekstrakranijinės ir intrakranijinės arterijos atkarpų. Intrakranijinė dalis vėliau išsišakoja ir įsijungia į sudėtingą smegenų kraujagyslių tinklą. Šią vidinę atkarpą anatomiškai apibrėžia septyni segmentai: C2 – petrosinė, C3 – lacerum, C4 – kaverninė, C5 – klinoidinė, C6 – oftalminė, C7 – komunikacinė atkarpa. Tiksli žinojimas, kurioje vietoje yra aneurizma, padeda tiksliai planuoti gydymą ir stebėti ligą.
Nenorint susipainioti medicininiuose terminuose, visada pasitarkite su gydytoju dėl bet kokių nesuprantamų sąvokų – svarbu žinoti, kas vyksta jūsų organizme ir kurioje arterijos vietoje atsirado pakitimai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
