Mūsų kaklo srityje esantys miego arterijos yra vieni iš svarbiausių kraujagyslių, aprūpinančių smegenis krauju. Kai nutrūksta jų vidinė sienelė ir kraujas prasiskverbia tarp arterijos sluoksnių, kalbama apie arterijos disekaciją. Toks plyšimas galimas ne tik miego, bet ir kitose kūno arterijose.
Kas yra miego arterijos disekacija?
Miego arterijos disekacija – tai būklė, kai arterijos sienelėje atsiranda plyšimas, tačiau kraujas neišteka į aplinkinius audinius, o lieka tarp arterijos sienelių sluoksnių. Dėl to gali sutrikti arba visai sustoti kraujo tekėjimas į smegenis, o to pasekmės gali būti labai rimtos.
Kartais vienintelis šios būklės požymis – skausmas, tačiau neretai ji išprovokuoja ir grėsmingus sutrikimus, tokius kaip:
- Smegenų kraujotakos nepakankamumas (išemija).
- Kraujavimas tarp smegenų dangalų (subarachnoidinis kraujavimas).
- Insultas.
- Pereinamoji smegenų išemija (trumpalaikis mikrosultas).
Laiku nustatyti problemą ir pradėti gydymą yra ypač svarbu siekiant išvengti komplikacijų ar net mirties.
Miego ir kaklo arterijų disekacijos skirtumai
Kakle išsidėsčiusios keturios pagrindinės arterijos: dvi miego (karotinės) ir dvi stuburo (vertebralinės). Bendrai jos vadinamos kaklo arba cervikalinėmis arterijomis. Kaklo arterijos disekacija apima bet kurios iš šių keturių arterijų sienelės pažeidimą arba plyšimą. Miego arterijos disekacija yra siauresnė – tai išskirtinai vienos iš dviejų miego arterijų sienelės plyšimas.
Kas dažniausiai susiduria su šia būkle?
Miego arterijos disekacija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, vis dėlto ji dažniau diagnozuojama žmonėms, kuriems 40–50 metų.
Kaip dažnai pasitaiko miego arterijos disekacija?
Ši liga itin reta – nustatoma vos 2–3 atvejai iš 100 tūkstančių žmonių.
Miego arterijos disekacijos simptomai
Ligos požymiai labai skirtingi – nuo visiško jų nebuvimo iki staigaus insulto. Dažniausi simptomai:
- Galvos skausmas.
- Akies arba veido skausmas.
- Kaklo skausmas.
- Staigūs neurologiniai pakitimai: neįprasti refleksai, kalbos sutrikimai, atminties praradimas, pusiausvyros problemos.
- Hornerio sindromui būdingi simptomai vienoje veido pusėje: akies voko nusileidimas, vyzdžio susiaurėjimas, sumažėjęs prakaitavimas.
- Insultą primenantys požymiai – staigus galūnių silpnumas, kalbos nerišlumas, sumišimas.
Kas sukelia miego arterijos disekaciją?
Būklę gali provokuoti įvairūs įvykiai ar veiklos, pavyzdžiui:
- Autoavarija.
- Stuburo ar kaklo stuburo manipuliacijos (pvz., chiropraktinis gydymas).
- Ilgalaikis kaklo ištempimas ar sukimas – pavyzdžiui, ilgai laikant telefoną prie peties.
- Sportinė trauma.
- Labai stiprus kosulys ar nosies pūtimas.
Rizikos veiksnių sąraše dažniausiai atsiduria:
- Jungiamojo audinio ligos, tokios kaip Ehlerso-Danlos, Marfano sindromai, osteogenesis imperfecta ir fibromuskulinė displazija.
- Paveldimas polinkis į kraujagyslių plyšimus.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Perteklinis homocisteino kiekis kraujyje (hiperhomocisteinemija).
- Kaklo traumos ar sužalojimai.
- Migrena.
- Rūkymas ir tabako vartojimas.
Diagnozavimo metodai
Kadangi simptomai labai įvairūs, nustatyti miego arterijos disekaciją neretai būna sudėtinga. Diagnostikai dažniausiai naudojami keli metodai:
- Išsami fizinė apžiūra ir ankstesnių sveikatos sutrikimų ar traumų analizė.
- Kaklo kraujagyslių echoskopija.
- Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar būklės vertinimas naudojant angiografiją.
Gydymo galimybės
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į plyšimo priežastį, kitas sveikatos problemas, insulto ar kraujavimo buvimą. Dažniausiai taikomi metodai:
- Antikoaguliantai – vaistai, mažinantys kraujo krešulių susidarymo riziką.
- Antitrombocitiniai preparatai, mažinantys kraujo plokštelių sulipimą.
- Arterijos praplatinimas (angioplastika) ir retais atvejais – stentavimas.
- Chirurginis plyšusios vietos pašalinimas ar kraujotakos nukreipimas aplink disekacijos vietą (naudojamas labai retai, tik išskirtiniais atvejais).
Kaip sumažinti riziką?
Jei turite ligų, susijusių su miego arterijos plyšimu, būtina kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų – tai gali padėti išvengti disekacijos ar ją laiku pastebėti.
Kraujospūdžio kontrolė ir sveikas gyvenimo būdas – taip pat veiksmingi būdai sumažinti riziką.
- Meskite rūkyti ir nevartokite tabako gaminių.
- Rinkitės subalansuotą, vertingą mitybą.
- Reguliariai sportuokite.
- Stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį.
- Venkite veiklų, kurios gali sukelti stiprią fizinę kaklo traumą.
Ligos eiga ir perspektyvos
Būklės prognozė stipriai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir plyšio masto. Vieniems žmonėms pakanka stebėjimo, o kitiems prireikia intensyvaus gydymo, mat pasekmės gali būti itin pavojingos.
Miego arterijos disekacija dažnai užgyja savaime. Gydytojas gali nuspręsti atidžiai stebėti būklę, kad laiku būtų pastebėta, jeigu situacija blogėtų.
Būklė paprastai nelinkusi kartotis – per metus atsinaujinimo tikimybė svyruoja tarp 0–10 %.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kilus bet kokiems įtartiniems simptomams, ypač jei pastaruoju metu buvo patirta kaklo trauma ar turite susijusių sveikatos problemų, svarbu kuo skubiau kreiptis į medikus.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
