Karotidinių arterijų stenozė – tai būklė, kai kaklo šonuose esančioje stambioje kraujagyslėje ima kauptis apnašos. Jos susidaro iš riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų, palaipsniui siaurindamos arterijos spindį ir sutrikdydamos kraujo tekėjimą į smegenis. Ši būklė yra pavojinga, nes labai padidina insulto riziką. Apnašų kaupimasis vadinamas ateroskleroze.
Kaip vystosi karotidinių arterijų stenozė?
Kiekvieno žmogaus kakle yra dvi pagrindinės karotidinės arterijos – kairėje ir dešinėje pusėje. Būtent per šias kraujagysles kraujas, turtingas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, patenka į galvos smegenis ir veidą. Sveikose arterijose kraujas teka laisvai, tačiau, kai jos užsikemša apnašomis, kraujo tiekimas į smegenis ženkliai sutrinka.
Karotidinių arterijų stenozė gali išsivystyti tiek vienoje, tiek abiejose pusėse. Laiku neskiriant gydymo, ši liga dažnai progresuoja ir gali baigtis sunkiu insultu, kuris neretai sukelia rimtų pasekmių ar net mirtį.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Skaičiuojama, kad karotidinių arterijų stenozė pasireiškia net iki 5 % suaugusiųjų. Rizika susirgti išauga su amžiumi. Dažnai ši būklė ilgą laiką progresuoja nepastebimai, bet ilgainiui gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų.
Karotidinių arterijų stenozės priežastys ir rizikos veiksniai
- Rūkymas ir tabako produktų vartojimas
- Antsvoris ar nutukimas
- Fizinis pasyvumas
- Padidėjęs arterinis kraujospūdis (hipertenzija)
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Cukrinis diabetas
- Vyresnis amžius
Dauguma šių veiksnių turi įtakos apnašų kaupimuisi arterijose ir aterosklerozės vystymuisi. Vieniems žmonėms šie veiksniai tarpusavyje sustiprina riziką susirgti stenozėmis.
Karotidinių arterijų stenozės simptomai
Dažniausiai ši liga ilgą laiką nejuntama, nes apnašų kaupimasis vyksta tyliai, be aiškių požymių. Tačiau įvykus staigiam kraujo srauto užsikimšimui, gali pasireikšti insultas arba laikinas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – trumpalaikis išeminis priepuolis (TIA), dar vadinamas „mini insultu“.
Galimi insulto ar trumpalaikio išeminio priepuolio požymiai:
- Veido vienos pusės paralyžius arba nusileidimas
- Neryški arba neaiški kalba, sunkumai bendraujant
- Staigus regėjimo praradimas vienoje akyje, tarsi užkristų tamsus skraistė
- Jautrumo praradimas vienoje kūno pusėje
- Silpnumas ar raumenų jėgos sumažėjimas vienoje pusėje
Jeigu stenozė dar nesukėlė insulto, žmogus dažnai nejaučia jokių nerimą keliančių ženklų.
Karotidinių arterijų stenozės diagnostika
Dažnai ši liga įtariama po pirmųjų insulto simptomų arba jeigu gydytojas, klausydamas kaklo stambias kraujagysles stetoskopu, išgirsta nestandartinį garsą – ūžesį. Siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti susiaurėjimo vietą bei mastą, naudojami įvairūs tyrimai:
- Ultragarsinis dupleksinis tyrimas – neinvazinis ir neskausmingas metodas, leidžiantis matyti arterijų būklę ir įvertinti kraujo tekėjimo pokyčius.
- Kompiuterinė tomografinė angiografija (CTA) – rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga, kuri padeda aiškiai pamatyti užsikimšimus karotidinėse arterijose.
- Cerebrinė angiografija – minimaliai intervencinė procedūra, kuomet per kraujagysles įvedamas specialus kateteris ir suleidžiama kontrastinės medžiagos, leidžiančios detaliai ištirti arterijų pakitimus.
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) – pažangus vaizdinis tyrimas, kuris nenaudoja rentgeno spindulių, bet leidžia išsamiai įvertinti karotidinių arterijų būklę.
Susiaurėjimo laipsnio įvertinimas
Tiriant karotidinių arterijų stenozę, gydytojai nustato, kiek procentų kraujagyslės užkimšta. Pagal šią informaciją liga klasifikuojama į kelias grupes:
- Nedidelis (iki 50 %)– pusė kraujagyslės ar mažiau užsikimšusi apnašomis
- Vidutinio sunkumo (50–79 %)
- Sunki (80–99 %) – beveik visiškas užsikimšimas
Gydymo galimybės
Pirmasis žingsnis valdant karotidinių arterijų stenozę – sustabdyti ligos progresavimą. Tam labai svarbu:
- Keisti mitybą į sveikesnę
- Didinti fizinį aktyvumą
- Mesti rūkyti
Be gyvenimo būdo pokyčių, dažnai skiriami vaistai, mažinantys kraujo spaudimą ir cholesterolį, taip pat mažų dozių aspirinas.
Sunkesniais ar simptominiais atvejais gali būti reikalinga operacija. Dažniausiai atliekama karotidinės arterijos endarterektomija – per pjūvį pašalinamos apnašos ir atlaisvinamas kraujo kelias į smegenis. Kartais vietoje pjūvio taikomas stento įvedimas – pro adatos dūrį įvedamas specialus vamzdelis, kuris praplečia kraujagyslę ir apsaugo nuo apnašų patekimo į kraujotaką.
Kuri procedūra tinkamiausia, sprendžia kraujagyslių chirurgas ar kitas specialistas, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento situaciją.
Vis dėlto ne visiems pacientams būtina chirurginė intervencija – gydytojai operacijas rekomenduoja tik tada, kai stenozių ar insulto rizika viršija pačios operacijos grėsmes.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Negydoma karotidinių arterijų stenozė dažnai komplikuojasi gyvybei pavojingu insultu, kuris gali visam gyvenimui paveikti žmogaus gebėjimus ar net baigtis mirtimi. Itin svarbu laiku atpažinti insulto ženklus ir nedelsti kreiptis pagalbos – greita reakcija gali išgelbėti gyvybę.
Tais atvejais, kai atliekama endarterektomijos ar stentavimo procedūra, dauguma žmonių sveiksta greitai, neretai jau kitą dieną būna pasirengę grįžti į įprastą gyvenimą. Laiku ir tinkamai pradėtas gydymas gali užtikrinti puikius rezultatus ir padėti išvengti pavojingų komplikacijų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
