Karotidinio kūno auglys – tai retas darinys, susiformuojantis šalia pagrindinių kaklo kraujagyslių – miego arterijų. Būtent šiomis arterijomis kraujas teka iš širdies į galvą ir smegenis. Dažniausiai šis navikas auga lėtai ir nesukelia skausmo, tačiau laikui bėgant gali didėti ir spausti aplinkinius audinius ar kraujagysles.
Kas yra karotidinio kūno auglys
Karotidinio kūno auglys, dar vadinamas paraganglioma arba chemodektoma, yra navikas, išsidėstęs šalia miego arterijų abiejose kaklo pusėse. Nors dauguma tokių navikų būna nepiktybiniai, kai kuriais atvejais gali būti nustatoma ir piktybinė forma, tačiau tai pasitaiko retai – mažiau nei dešimtadalyje visų atvejų.
Kam gali išsivystyti šis navikas
Šis navikas gali susiformuoti bet kuriam žmogui, tačiau dažniau jis pasitaiko moterims nei vyrams. Dažniausiai karotidinio kūno augliai diagnozuojami vyresniems nei 20 metų asmenims. Tai labai reta liga – tokio naviko galimybė yra apie 1 iš 30 000 žmonių.
Kaip karotidinio kūno auglys gali paveikti
Pradžioje navikas dažnai nesukelia jokių požymių, o jo augimas – nepastebimas. Tačiau padidėjęs auglys gali sukelti spaudimą kraujagyslėms ir aplinkiniams nervams, dėl ko pasireiškia įvairūs simptomai. Kartais gydytojai rekomenduoja šalinti auglį tam, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Karotidinio kūno auglio simptomai
Dažnai šis navikas ilgai nekelia jokių simptomų. Tačiau augant, jis gali spausti šalia esančius nervus ar kraujagysles, todėl atsiranda:
- pastebimas guzelis kakle
- užkimimas
- liežuvio tirpimas
- gerklės skausmas
- sunkumas ryti
Kas lemia šio naviko atsiradimą
Tikslios priežastys, kodėl formuojasi karotidinio kūno augliai, nėra aiškios. Pastebėta, kad jis dažniau pasireiškia žmonėms, kurie ilgą laiką patiria deguonies trūkumą. Maždaug 90 proc. atvejų ligos priežastys nėra susijusios su paveldimumu, tačiau likusioje dalyje (10 proc.) galimas genetinis polinkis – liga gali kartotis šeimose.
Karotidinio kūno auglio diagnostika
Diagnozuojant šį naviką, pirmiausia atliekama galvos ir kaklo apžiūra. Jei gydytojas pastebi būdingus požymius, skiriama papildomų instrumentinių tyrimų, padedančių tiksliai nustatyti auglį.
Kokie tyrimai atliekami
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Ultragarsinis tyrimas
Gydymo galimybės
Kai diagnozuojamas karotidinio kūno navikas, gydymo sprendimas priklauso nuo jo dydžio bei simptomų. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja chirurginį naviko pašalinimą. Kai kuriais atvejais taikoma spindulinė terapija arba transkateterinė embolizacija – tai procedūra, kurios metu užblokuojamas auglį maitinantis kraujo tiekimas, dažnai atliekama prieš operaciją, kad navikas sumažėtų.
Jei šalinamas didelis navikas, po operacijos kaklo arterijoje gali likti defektas. Chirurgai uždeda lopą arba iš kraujagyslės paima transplantatą, kad būtų atkurtas normalus arterijos vientisumas.
Galimi gydymo sunkumai
Nemaža dalis žmonių po gydymo nejaučia jokių komplikacijų, tačiau dėl to, kad operacija atliekama arti svarbių kraujagyslių ir nervų, galimi šie sunkumai:
- rijimo sutrikimas
- galvos nervų pažeidimai
- problemų žaizdos gijimo vietoje
- galimas insultas
Atstatymo laikotarpis po gydymo
Po operacijos dažniausiai prireikia 3–4 savaičių visiškai pasveikti. Svarbu laikytis gydytojo patarimų dėl rando priežiūros ir apie visus naujus simptomus iš karto informuoti specialistą.
Prevencija
Kol kas nėra žinomo būdo, kaip sumažinti riziką susirgti šiuo naviku ar jo išvengti. Jei šeimoje jau yra buvę šio auglio atvejų, rekomenduojama aptarti riziką su gydytoju ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus.
Ligos eiga ir ateitis
Kai navikas pašalinamas chirurginiu būdu, paprastai papildomo gydymo neprireikia. Jeigu gydytojas siūlo kurį laiką stebėti auglį (be operacijos), labai svarbu atidžiai sekti būklę ir pranešti, jei atsiranda naujų simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėjus naujus simptomus ar jau diagnozavus šį naviką ir pasikeitus savijautai, svarbu nedelsti ir susisiekti su specialistais, kurie padės pasirinkti geriausią gydymo taktiką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
