Pienas yra pagrindinis naujagimių maistas, todėl natūraliai kylantis nerimas dėl jo kiekio yra labai dažnas tarp ką tik pagimdžiusių mamų. Kai kuriais atvejais moterys pastebi, kad jų organizmas pagamina mažiau pieno nei norėtųsi – ši būklė žinoma kaip sumažėjusi pieno gamyba arba hipolaktacija. Nors tai dažnas reiškinys, jis gali sukelti daug streso ir nežinios. Svarbu žinoti, kad pieno kiekį lemia daugybė veiksnių, o kai kurios žindymo problemos gali būti nepriklausomos nuo to, kiek pieno iš tiesų gaminama.
Pieno kiekio sumažėjimo požymiai
Pastebėti, kad jūsų pieno gamyba sumažėjo, galima iš kelių ženklų. Pirmiausia, jei kūdikis auga lėčiau nei tikėtasi arba nepriauga svorio, verta sunerimti. Kitas ženklas – kūdikis, žįsdamas, rečiau nuryja, nors ir aktyviai žindžia. Dar viena užuomina – sumažėjęs šlapių ar sauskelnių su išmatomis skaičius: nuo kelių dienų naujagimis paprastai turėtų pripildyti bent šešias šlapias ir tris su išmatomis sauskelnes per parą.
Kai kurie motiną stebinantys kūno ar kūdikio elgesio pokyčiai dažnai neturi nieko bendro su tikru pieno trūkumu. Pavyzdžiui, krūtys laikui bėgant suminkštėja, kūdikis ima žįsti dažniau ar tam tikromis dienos valandomis, o kai kurie vaikai, augdami, žinda trumpiau ar rodosi mažiau susidomėję. Visa tai neretai yra natūralūs procesai. Tačiau, jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su gydytoju.
Išgyvenamas ir realus pieno trūkumas
Kartais kyla tik subjektyvus įspūdis, jog pieno stinga, nors iš tiesų mažylis gauna pakankamai jo augimui ir vystymuisi. Toks nerimas būdingas daugeliui tėvų, ypač pirmomis savaitėmis su naujagimiu. Tačiau būna ir atvejų, kai įtarimas pasitvirtina, tačiau net ir tada galima rasti pagalbos būdų.
Pieno kiekio sumažėjimo priežastys
Pieno gamyba – sudėtingas procesas, kuriam poveikį gali daryti įvairūs veiksniai. Viena dažniausių priežasčių – nepakankamas pieno pašalinimas iš krūtų. Kuo mažiau kartų kūdikis ištuština krūtis, tuo mažiau pieno organizmas gamina. Ilgesnis motinos ir kūdikio atskyrimas (pavyzdžiui, grįžus į darbą) ir reti žindymai taip pat lemia mažesnę gamybą – paprasta taisyklė: kuo daugiau krūtis stimuliuojama žindymu, tuo daugiau ji gamins pieno.
Be to, svarbūs ir sveikatos sutrikimai ar tam tikri vaistai, kurie gali slopinti žindymą. Tarp medicininių priežasčių minimos tokios būklės kaip nėštumas žindant, kai kurios nereceptinės ar receptinės medžiagos, anksčiau atliktos krūtų operacijos, liaukinio krūties audinio trūkumas, policistinių kiaušidžių sindromas, hipotirozė, placentos liekanos ar stiprus kraujavimas po gimdymo, dėl kurio sumažėja prolaktino kiekis, ir įvairios hormoninės ligos. Taip pat įtaką gali daryti didelis tabako, alkoholio ar marihuanos vartojimas.
Kaip nustatoma sumažėjusi pieno gamyba
Diagnozuojant šią būklę, gydytojas ar žindymo konsultantas atidžiai vertina tiek mamos, tiek kūdikio sveikatą ir elgseną žindymo metu. Dažnai stebima, kaip vyksta maitinimas krūtimi, aptariami moters pastebėjimai ir pojūčiai.
Neretai mamos bando įvertinti pieno kiekį pagal ištraukiamą kiekį rankinio ar elektrinio pompos pagalba, tačiau toks matavimas nėra visiškai patikimas. Kūdikio žindymas yra efektyvesnis, todėl ištrauktas kiekis ne visada atspindi tai, kiek pieno gauna kūdikis. Taip pat, dažnai pasitaikančios patarimų išbandyti siurbimą 24 valandas iš eilės ar sekti specialias „normas“, kiek kūdikis turėtų gauti per parą, dažniausiai tinka tik maitinančioms mišinukais, o ne pienu iš krūties.
Labai svarbu nesilyginti su kitomis mamomis, nelyginti savo situacijos, o tiesiog kreiptis pagalbos į specialistą, kuris padės išnarplioti abejones ir pasiūlys individualių sprendimų.
Pieno gamybos skatinimo galimybės
Tinkamiausias sprendimas visada priklauso nuo pieno trūkumo priežasties. Konsultantas ar gydytojas ne tik ištirs, bet ir aptars visus galimus veiksnius – įskaitant sveikatos sutrikimus, vaistų vartojimą, gyvenimo būdą. Jei reikia, bus rekomenduota gydyti esamas ligas ar keisti tam tikrus įpročius, pavyzdžiui, dažniau žindyti arba tinkamai ištuštinti krūtis. Jei mama skundžiasi įtampa ar sunkia žindymo patirtimi, specialistas pateiks patarimų, kaip palengvinti kasdienybę.
Galaktagogai – kas tai?
Galaktagogais vadinamos medžiagos, kurios gali paskatinti pieno gamybą. Nuo seniausių laikų moterys įvairiose šalyse bandė augalinius preparatus, tam tikrus produktus ar gėrimus (pvz., alų), tačiau mokslinių įrodymų apie jų efektyvumą ir saugumą trūksta, nėra vieningų rekomenduojamų dozių. Kai kurios žolės ar papildai gali turėti pavojingų sąveikų su vartojamais vaistais ar sukelti šalutinių reiškinių, todėl prieš vartojant bet kokius galaktagogus būtina pasitarti su gydytoju.
Reikia pabrėžti: nėra patvirtintų vaistų, skirtų pieno gamybos didinimui, tačiau kai kurie gydytojai gali paskirti vaistų „už etiketės ribų“, jei manytų, kad nauda viršys galimą riziką.
Pieno siurbimas – pagalbinė priemonė
Kartais būna naudinga papildomai nusitraukti pieną pompos pagalba, ypač jei kūdikis ne visada efektyviai ištuština krūtis. Kada ir kaip dažnai tai daryti, geriausia spręsti konsultuojantis su kvalifikuotu specialistu, kuris rekomenduos optimalų būdą atsižvelgdamas į jūsų situaciją ir vaiko poreikius.
Prevencija ir pasirengimas
Nors kartais išvengti sumažėjusios pieno gamybos nepavyksta, dažnai galima iš anksto pasiruošti – svarbu pradėti apie tai kalbėtis dar nėštumo metu. Aptarus rizikos veiksnius ir pasitarus su žindymo specialistu, galima geriau nusiteikti būsimiems iššūkiams. Reguliari sveikatos priežiūra, lėtinių ligų valdymas ir sveikas gyvenimo būdas taip pat gali padėti iš dalies apsaugoti pieno gamybą.
Ko tikėtis susidūrus su sumažėjusia pieno gamyba
Susidūrus su šiomis problemomis, labai svarbu žinoti, jog kaltės jausmas ar savęs lyginimas su kitomis motinomis – visiškai nereikalingi. Svarbiausia – bendradarbiavimas su profesionalais, kurie padės rasti sprendimus, tinkamiausius jums ir kūdikiui. Kartais gali būti rekomenduojama papildomai maitinti mišiniu ar dalį motinos pieno duoti per buteliuką. Visomis aplinkybėmis reikėtų palaikyti atvirą dialogą su specialistu, kuris pateiks ne tik praktinių patarimų, bet ir paguodos.
Kasdienis gyvenimas ir parama sau
Nors rūpinimasis savimi gali atrodyti sudėtingas, verta pasirūpinti savo emocine ir fizine gerove. Net maži pagalbos gestai gali suteikti daugiau atsipalaidavimo ir ramybės: paprašykite artimo žmogaus pabūti su kūdikiu, kol jūs pailsėsite; pasiruoškite maisto atsargų iš anksto; susitarkite, kad naktį su buteliuko maitinimais padės partneris ar artimas žmogus. Stipri emocinė parama ir pagalba iš šeimos ar draugų pagreitins prisitaikymą prie naujo gyvenimo ritmo.
