Žindymas daugeliui mamų yra ne tik artumo su kūdikiu patirtis, bet ir praktinis būdas užtikrinti mažylio mitybą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Motinos pienas natūraliai pritaikytas kūdikio poreikiams: jame yra augimui svarbių maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių komponentų, kurie padeda organizmui bręsti.
Žindymo nauda kūdikiui ir mamai
Pagal dabartines medicinos žinias, motinos piene esantys antikūnai ir kitos apsauginės medžiagos prisideda prie kūdikio imuninės sistemos stiprėjimo. Dėl to daliai kūdikių gali rečiau pasitaikyti infekcijų, ypač ankstyvuoju laikotarpiu.
Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad žindymas siejamas su ilgalaikėmis sveikatos tendencijomis: žindyti vaikai vidutiniškai rečiau turi antsvorio ar nutukimo riziką, o vėlesniame amžiuje – mažesnę tikimybę susidurti su 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto tai nėra garantija kiekvienam individualiam atvejui, nes reikšmę turi ir genetika, ir gyvenimo būdas.
Pieno atleidimo refleksas: kas tai yra?
Žindymo pradžioje dažnos įvairios praktinės kliūtys – jautrūs speneliai, prigludimo (apžiojimo) sunkumai, nerimas dėl pieno kiekio ar tekėjimo. Vienas svarbiausių fiziologinių procesų, padedančių pienui tekėti, yra pieno atleidimo refleksas (dažnai vadinamas „pieno nuleidimu“).
Paprastai jis įsijungia tuomet, kai krūtyje esantys nerviniai receptoriai sudirginami – dažniausiai kūdikiui žindant. Tuomet organizmas išskiria hormonus, kurie koordinuoja du procesus:
- prolaktinas skatina pieno gamybą;
- oksitocinas padeda pienui iš pieno liaukų latakų patekti link spenelio, kad kūdikis galėtų žįsti.
Kaip atrodo „normalus“ pieno atleidimas?
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad vieno „teisingo“ varianto nėra. Vienoms mamoms pienas pradeda tekėti beveik iškart, vos kūdikiui pradėjus žįsti, kitoms gali prireikti kelių minučių. Dėl to savo patirties lyginti su kitų mamų patirtimi dažniausiai nėra naudinga.
Pieno atleidimo metu pojūčiai taip pat labai individualūs. Kai kurios žindančios moterys aiškiai jaučia, kad pienas „ateina“, o kitos nepastebi jokių specifinių signalų. Galimi pojūčiai krūtyse ar aplink jas:
- dilgčiojimas ar lengvas „adatėlių“ jausmas;
- krūtų prisipildymo, sunkumo pojūtis;
- pieno lašėjimas iš kitos krūties žindymo metu.
Šie požymiai gali pasireikšti iškart po gimdymo arba tik po kelių savaičių žindymo – tai dažnai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos ir žindymo susireguliavimo.
Kodėl kartais pienas bėga ir iš kitos krūties?
Neretai pieno atleidimo refleksas suaktyvėja abiejose krūtyse vienu metu, net jei kūdikis žinda tik vieną. Todėl gali pasitaikyti, kad kita krūtis ima lašėti – tai laikoma įprastu reiškiniu.
Gimdos susitraukimai žindant
Kai kurioms moterims pieno atleidimo metu juntami ir gimdos susitraukimai. Tai irgi gali būti normali organizmo reakcija, susijusi su tais pačiais hormoniniais mechanizmais po gimdymo.
Kai pienas teka per stipriai: ką verta žinoti
Pieno tekėjimo greitis gali skirtis. Kartais jis būna tolygus ir ramus, tačiau kai kurioms mamoms pirmosios minutės gali būti intensyvesnės – pienas teka greitai ir srove. Tokiu atveju kūdikiui gali būti sunkiau susitvarkyti su srautu: jis gali springti, atsitraukti ar dažniau atkosėti.
Praktikoje kartais padeda prieš maitinimą ranka išspausti nedidelį pieno kiekį, kad pirmasis stiprus srautas sumažėtų. Vėliau tekėjimas dažniausiai natūraliai sulėtėja ir kūdikiui tampa lengviau žįsti. Taip pat kai kurie tėvai pastebi, kad labai intensyvus tekėjimas gali būti susijęs su didesniu oro rijimu maitinimo metu, dėl ko kūdikis gali būti neramesnis.
Kas gali sužadinti pieno atleidimo refleksą?
Nors dažniausias „paleidiklis“ yra kūdikio žindimas, refleksas gali pasireikšti ir dar prieš kūdikiui prigludus prie krūties. Pavyzdžiui, kai kurios mamos pastebi pieno „atėjimą“, kai:
- išgirsta kūdikio verksmą;
- praėjo daugiau laiko nuo paskutinio maitinimo;
- paliečia krūtis ar jas švelniai pamasažuoja;
- naudoja pientraukį.
Pieno išgavimas rankomis ar pientraukiu dažnai vadinamas nusitraukimu (pieno išraiška).
Kaip palengvinti pieno „nuleidimą“, jei jis vėluoja?
Medicinos praktikoje pastebima, kad pieno atleidimą gali apsunkinti įtampa, nuovargis, skausmas, nepatogi padėtis ar nesaugumo jausmas. Jei pienas sunkiau pradeda tekėti tiek žindant, tiek nusitraukiant, gali padėti paprasti veiksmai:
- gurkšnoti šiltą gėrimą;
- pasiklausyti raminančios, tylos pojūtį kuriančios muzikos;
- prieš maitinimą nusiprausti po šiltu dušu;
- priglausti kūdikį kuo arčiau kūno (kontaktas oda prie odos dažnai padeda atsipalaiduoti);
- švelniai pamasažuoti krūtis, skatinant pieno tekėjimą.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Svarbu prisiminti: vienoms moterims pieno atleidimas visada juntamas aiškiai, kitoms jis vyksta beveik nepastebimai. Abu variantai gali būti normalūs, jei kūdikis auga, šlapinasi ir tuštinasi pagal amžių bei žindymas vyksta sklandžiai.
Jei kyla nerimas dėl pieno atleidimo refleksų ar žindymo eigos, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat naudinga kreiptis, jei pieno atleidimo metu jaučiamas skausmas ir jis nepraeina prisitaikius prie žindymo. Kartais užsitęsęs skausmas gali būti susijęs su latako užsikimšimu, krūties uždegimu, raumenų įtampa po gimdymo arba per intensyvia pieno gamyba.
