Sužinosite
CNS limfoma – tai reta ir itin agresyvi vėžio forma, kuri išsivysto galvos, nugaros smegenyse, smegenų skystyje arba net akyje (dėl artumos galvos smegenims). Šiai ligai būdingas greitas plitimas ir progresavimas. Limfoma priskiriama prie ne Hodžkino limfomų, o augliai vystosi iš limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra itin svarbūs mūsų imuninės sistemos veiklai. CNS limfoma gali būti pirminė (kai iš karto aptinkama tik centrinėje nervų sistemoje) arba antrinė (kai plinta iš kitų kūno vietų į centrinę nervų sistemą).
Kas dažniausiai serga CNS limfoma?
Nors CNS limfoma gali išsivystyti bet kam, dažniau šią ligą diagnozuojama vyrams, kurių imuninė sistema pažeista (pavyzdžiui, gyvenant su tam tikromis imunodeficitinėmis būklėmis). Taip pat rizika didesnė vyresniems nei 65 metų žmonėms. Vis dėlto CNS limfoma išlieka labai reta – kasmet diagnozuojama tik apie 1 500 naujų atvejų.
CNS limfomai būdingi simptomai
Ligos požymiai ir simptomai labai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje susiformavo navikas. Kartais auglys ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, ypač jei auga meninginėse – smegenų ir nugaros smegenų dangaluose. Tačiau augliai šalia akių gali keisti regą, o jei pažeidžiamos judesius atsakingos smegenų sritys – silpnėja raumenų jėga ar keičiasi koordinacija.
- Pykinimas, vėmimas
- Sumažėjusi rankų, kojų ar veido raumenų jėga
- Silpnumas vienoje kūno pusėje (hemiparezė)
- Klausos praradimas
- Sunkumas ryti
- Galvos skausmai, sumišimas – padidėjusio spaudimo smegenyse požymiai
- Regėjimo sutrikimai – neryškus matymas, dvejinimasis, „musių” matymas akyse
- Kilusios kalbos problemos, atminties sutrikimai ar mieguistumas
- Priepuoliai, kurie gali dažnėti per keletą dienų ar savaičių
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas
Priežastys ir rizikos veiksniai
CNS limfoma atsiranda, kai limfinio audinio baltieji kraujo kūneliai ima nekontroliuojamai daugintis ir pakeičia sveikas ląsteles. Dažniausiai šie piktybiniai pakitimai prasideda B limfocituose. Kodėl vienos ląstelės transformuojasi į vėžines, iki galo nėra aišku, tačiau nustatyti rizikos veiksniai.
- Imuninę sistemą silpninančios būklės – aktyvi Epstein-Barr viruso infekcija, tam tikros paveldimos ligos, tokios kaip Viskoto–Aldricho sindromas ar ataksija-telangiektazija
- Organų transplantacija ir po jos naudojami imunitetą slopinantys vaistai
- Dažnesnė CNS limfoma tiems, kurie serga įvairiomis imunodeficito būsenomis
Diagnozės nustatymas ir tyrimai
CNS limfomos diagnozavimui gydytojai taiko išsamią diagnostiką ir įvertina vėžio išplitimą. Tai leidžia suplanuoti efektyviausią gydymą. Diagnozėjant gali prireikti įvairių tyrimų:
- Neurologinis ištyrimas, tiriant galvos ir nugaros smegenų bei akių būklę. Taip pat gali būti atliekamas akies plyšio lempinis tyrimas.
- Vaizdo diagnostika – MRT, KT ar PET tyrimai tiksliai nustato naviko lokalizaciją ir išplitimą.
- Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai, imunodeficito (pavyzdžiui, ŽIV) tyrimai.
- Skaidriųjų skysčių (smegenų skysčio), kaulų čiulpų ar paties naviko pavyzdžiai laboratoriniam ištyrimui.
Gydymo galimybės
Kiekvieno paciento gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į amžių, imuninės sistemos būklę, naviko lokalizaciją ir ligos stadiją (naujai diagnozuota ar atsinaujinusi). Dažniausiai gydymas apima kelis metodus kartu.
- Cheminė terapija – dažnai naudojama didelė metotreksato dozė, kuri naikina vėžines ląsteles.
- Spindulinė terapija – viso smegenų lauko švitinimas gali padėti sunkių simptomų atveju ir sumažinti naviko masę.
- Tikslinė terapija – tai gydymas specialiomis medžiagomis (pvz., baltymais ar antikūnais), kurios taikosi tiesiai į vėžio ląsteles.
- Kamieninių kraujo ląstelių persodinimas – tokiu būdu atkuriamos vėžio gydymo sunaikintos kraujo ir imuninės sistemos ląstelės.
- Klinikiniai tyrimai – kai kuriems pacientams gali būti pasiūlytas galimybė dalyvauti tyrimuose, kur vertinamas naujų gydymo būdų efektyvumas.
Jei sergama imunodeficitine liga, gydymo metu tęsiama antiretrovirusinė terapija.
Ligą lydintys sunkumai ir galimos komplikacijos
CNS limfomos gydymas gali sukelti įvairių šalutinių reiškinių, kuriuos aptarsite su gydytoju dar prieš pradedant gydymą. Pvz., viso smegenų lauko švitinimas naikina vėžines ląsteles, tačiau gali turėti sunkių neigiamų pasekmių smegenų veiklai. Bet kuris gydymo būdas gali sukelti tam tikrų rizikų, todėl svarbu aptarti visus „už“ ir „prieš“ su gydytoju.
Kartais rekomenduojama simptominį gydymą ar paliatyviąją pagalbą – tai padeda valdyti gydymo ar ligos sukeltus sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Ligos eiga ir gyvenimo trukmė
CNS limfoma – greitai plintantis ir dažnai po gydymo atsinaujinantis vėžys. Prognozė priklauso nuo daugybės faktorių – paciento amžiaus, bendrai sveikatos būklės, imuninės sistemos stiprumo, auglio vietos ir organizmo reakcijos į gydymą. Svarbūs ir kraujo bei biocheminių tyrimų rezultatai.
Statistiškai penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 30 %. Tai reiškia, kad penkerius metus po diagnozės gyvi išlieka 3 iš 10 žmonių. Vis dėlto skaičiai yra bendriniai – kiekvieno paciento perspektyva priklauso nuo individualių aplinkybių – imuninės sistemos būklės, ar limfoma išplitusi po organizmą, ir kitų veiksnių. Prognozes gali keisti ir nauji gydymo metodai.
Gyvenimas su CNS limfoma
Dėl ligos ar jos gydymo dažnas patiria stiprią psichologinę įtampą – gali kilti nerimas dėl nežinomybės, gydymo arba pokyčių kasdieniame gyvenime. Svarbu nebijoti kreiptis pagalbos, apie savo jausmus kalbėtis su artimaisiais ar medikais. Kartais palaikymas ir pagalba, siūlomi įvairiose paramos grupėse, arba paliatyviosios pagalbos komanda padeda lengviau įveikti gydymo laikotarpį.
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
Net jei pasijutote geriau ir liga laikinai išnyko, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti patikras, nes CNS limfoma dažnai linkusi atsinaujinti – ypač pirmaisiais penkeriais metais po gydymo. Iš pradžių vizitų prireikia dažniau, vėliau dažnis gali būti sumažintas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokie tyrimai būtini individualizuoto gydymo plano sudarymui?
- Kokios galimos skirtingų gydymo metodų naudos ir rizikos?
- Kaip dažnai reikės stebėti ligos eigą ir atlikti pakartotinius tyrimus?
- Ar aš tinkamas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Ar rekomenduojate paliatyviąją pagalbą?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.